„2016 m. Seimas patvirtino Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepciją, o 2016-2020 m. Seimo kadencijoje registravome Konstitucijos pataisas bei Tarėjų įstatymo projektą. Tačiau svarstant Teisės ir teisėtvarkos komitete išsiskyrė komiteto narių nuomonės, kaip šie teisės aktai turėtų įgyvendinti koncepcijoje pateiktą tarėjų instituto viziją, o pastaruoju metu diskusijos dėl tarėjų instituto įgyvendinimo iš viso sustojo. Tuo tarpu visuomenė tikisi, kad tarėjai teismuose atsiras. Todėl dėl tarėjų instituto įteisinimo būtina rasti visų Seimo frakcijų konsensusą, o darbo grupė – geriausias instrumentas tokioms paieškoms“, – sako Seimo LVŽS frakcijos narė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas pastebi, kad tarėjų buvimas būtų ypač pravartus rezonansinėse politinės korupcijos bylose.
„Politinės korupcijos bylos visuomet kelia daug klausimų, ypač kai jos, skambiai prasidėjusios, kartais pasibaigia niekuo. Tad natūralu, kad visuomenės atstovo buvimas teismo procese didintų visuomenės pasitikėjimą teismais, kuris, po pastarojo meto skandalų yra gerokai susvyravęs. Kartu tarėjų atsiradimas įneštų teismams ir daugiau atvirumo. Dėl to pradžiai, siekiant palaipsniui įtvirtinti tarėjų institutą, ir buvo praėjusioje kadencijoje pateikti siūlymai tarėjams leisti dalyvauti pirma instancija svarstant dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų atsiradusias bylas“, – sako LVŽS frakcijos narys D. Gaižauskas.
Tikimasi, kad valdybai pritarus darbo grupė galėtų pradėti veikti dar šių metų rudenį ir Seimo pavasario sesijai parengtų konsensusu paremtus teisės aktus, reikalingus teismo tarėjų įteisinimui.
