„Atvejų skaičiaus tai tikrai nesumažins, todėl, kad atvejų skaičių labiausiai gali sumažinti pačių žmonių atsakingas elgesys arba karantinas, kuris liečia jau ne kaukių dėvėjimą, o judėjimo, kitų veiklų apribojimą, mokyklų uždarymą ir panašias priemones, kurių Vyriausybė dabar neplanuoja“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė I.Šimonytė.
Tačiau, jos teigimu, reikia suprasti, kad nors atvejų skaičius ir atrodo gana didelis, lyginant situaciją su praėjusiais metais, kai buvo fiksuojami panašūs susirgimų rodikliai, padėtis ligoninėse ir mirtingumo kreivėse gerokai skiriasi.
Tai, pasak ministrės pirmininkės, yra įrodymas, kad vakcinos iš tiesų veikia, o situacija gydymo įstaigose ir turėtų būti svarbiausias rodiklis.
„Žmonės, kurie yra skiepyti, į ligonines nepatenka, o jeigu ir patenka – serga lengviau arba miršta atitinkamai rečiau. (...) Jeigu mes vertinsime ligonines ir mirtingumą, matysime, kad ten santykis yra akivaizdžiai nevakcinuotųjų nenaudai“, – konstatavo Vyriausybės vadovė.
Ji aiškino, kad mirtingumas nuo koronaviruso iki šiol išlieka didžiausias 75+ amžiaus grupėje, todėl būtent ją ir nuspręsta paskatinti skiepytis pinigais.
„Tai yra grupė, kurioje skiepijimosi rodikliai, deja, skirtingai nuo kitų vakarų valstybių, yra mažiausi. Jeigu kažkam ta išmoka padės priimti sprendimą pasiskiepyti, mes vis dėlto nutarėme, kad tokį sprendimą verta siūlyti“, – nurodė I.Šimonytė.
Be to, kaip pabrėžė premjerė, išmoka bus mokama ir nusprendusiems pasiskiepyti trečiąja vakcinos nuo koronaviruso doze.
„Kad tai būtų sąžiningas sprendimas, o ne tik, jog mes mokame išmoką žmonėms, kurie iki šiol nepasiskiepijo dėl įvairių priežasčių, kas būtų morališkai neteisinga prieš tuos žmones, kurie pasiskiepijo. Tai dabar tiems, kurie jau pasiskiepijo, tokia pati išmoka būtų skirta už trečią skiepą.
Manau, kad tokiu būdu yra galimybė turėti sąžiningą sprendimą ir tiems žmonėms, kurie patys rūpinasi vis dėlto savo sveikata arba bent jau pasirūpino ja tada, kai buvo pradėtas skiepijimas“, – sakė ministrė pirmininkė.
Vyriausybės priimtą sprendimą dėl to, kad nesiskiepijantys darbuotojai turėtų patys susimokėti už testavimą, I.Šimonytė motyvavo dviem aspektais.
„Dabar, kai vakcina yra prieinama visiems ir nesiskiepijimas ne dėl medicininių priežasčių yra labiau noro arba nenoro klausimas, turbūt, kad tą norą arba nenorą tuomet ir su tuo susijusius kažkokias kitas sąlygas, žmogus arba jo darbdavys turėtų apmokėti savo lėšomis.
Kodėl žmonės, kurie imasi visų apsaugos priemonių, turėtų mokėti už komfortą tų žmonių, kurie nesiima ir tam neturi medicininių priežasčių?“ – klausė ji.
