G. Nausėda: Lenkijos ir ES ginčo pasekmės gali būti tragiškos tiek Lietuvai, tiek visai ES

Vis dėlto, prezidento teigimu, jei tęsis toliau, šis ginčas gali turėti tragiškas pasekmes tiek Lietuvai, tiek visai ES.

Antradienį į Lietuvą atvyko Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda su sutuoktine Agata Kornhauser-Duda. Oficialus vizitas skirtas Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-osioms metinėms paminėti.

Lenkija ir Lietuva yra įtvirtinusi siekį kartu siekti ES migracijos politikos peržiūrėjimo. Paklaustas, ar mato rizikų, jog ES ir Lenkijos ginčas dėl teisės viršenybės gali apsunkinti šį procesą, G.Nausėda teigė, jog tai – nesusiję dalykai.

„Manau, kad tai yra nesusiję tarpusavyje dalykai. Mes su dideliu susirūpinimu sekame ginčą dėl ES teisės viršenybės ir nacionalinės teisės kompetencijų Lenkijoje, tačiau manau, kad migracijos politikos klausimas yra gerokai platesnis.

Klausimo sprendimas priklausys ne nuo to, ar jo sprendimą remia Lenkija ir Lietuva, o nuo to, kad absoliuti dauguma ES valstybių gerai suprastų, su kokiais naujais iššūkiais mes susidūrėme. Ir suprastų, kad tokia migracijos politika arba jos gairės, nustatytos prieš keletą metų, neatitinka šiandieninės situacijos realijų“, – kalbėjo G.Nausėda.

Prezidento žiniomis, šiuo metu jau beveik pusė ES valstybių yra parėmusios Lietuvos ir kitų regiono valstybių ketinimus kelti ES migracijos politikos peržiūrėjimo klausimą aukščiausiu lygiu.

Visgi, G.Nausėda įsitikinęs, jog Lenkijos ir ES ginčas dėl teisės viršenybės gali turėti tragiškas pasekmes, jei rutuliosis ir toliau.

„Tikrai labai neramina tai, kas vyksta pastaruoju metu šiame teisiniame ginče. Ginčas pagal savo esmę yra teisinis, tačiau jis turi didžiules politines pasekmes. Tos pasekmės gali būti tiesiog tragiškos. Tragiškos mums, tragiškos Lenkijai, tragiškos visai ES.

Todėl mes turime padaryti viską, ir aš asmeniškai padarysiu viską, kad Europos Komisija, Lenkijos valdžia netoltų viena nuo kitos, o artėtų ieškodamos kompromiso, sutarimo. Tai yra vienintelis kelias išspręsti krizę“, – sakė G. Nausėda.

Primename, kad neseniai Lenkijos Konstitucinis Tribunolas paskelbė, kad teismų sistemos klausimais Lenkijos Konstitucija yra viršesnė už ES teisę, o tai sukėlė audringas reakcijas ES institucijose ir valstybėse narėse.

G.Nausėda teigė, kad Lietuva palaikys Lenkiją jai ieškant sutarimo ir sprendimo būdų, siekiant išeiti iš susiklosčiusios situacijos.

„Suprantame, kad situacija yra tokia, kad šiandien tų sprendimo būdų nesimato, bet jeigu reikia mūsų mediacijos paslaugų, tarpininkavimo, mes tikrai esame pasirengę tai daryti, nes konfliktui rutuliojantis toliau, žala gali būti gerokai didesnė negu visų kitų krizių atveju“, – pabrėžė prezidentas.

Vis pasigirstant svarstymų apie galimas finansines sankcijas prieš Lenkiją, G.Nausėda kalbėjo, kad yra „be galo morališkai žalinga ir neteisinga sieti teisės viršenybės principo įgyvendinimo su finansiniais resursais“.

„Tai yra labai blogas precedentas, labai blogas pavyzdys. Net jei tai būtų teisiškai galima, morališkai tai yra labai žalingas precedentas, kuris padarys neįsivaizduojamą žalą ES vienybei.

Pats svarstymas Europos Vadovų Taryboje, ir barimas vienos iš valstybių, yra tikrai labai nemalonus procesas, turint omeny, kad esame orių, nepriklausomų, suverenių valstybių sąjunga“, – kalbėjo G.Nausėda.

Antradienį Vilniuje minimos Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-osios metinės.

Ta proga Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos, Seimo vicemaršalkos Malgorzatos Gosiewskos ir Senato vicepirmininko Bogdano Borusewicziaus vadovaujamos delegacijos.

A.Duda Vilniuje viešės antradienį ir trečiadienį. Antradienį įvyko pirmasis 2020 metais įkurtos Prezidentų tarybos susitikimas, jame aptarti regiono saugumo ir gynybos, transatlantinių ryšių stiprinimo, nelegalios migracijos, Rytų partnerystės, bendradarbiavimo ekonomikos, švietimo ir kultūros srityse klausimai.

Numatyta atskira pirmųjų ponių programa. Jos lankysis Vilniaus Simono Konarskio gimnazijoje, Nacionaliniame vėžio institute ir Lietuvos aklųjų bibliotekoje.

Liepos mėnesį prezidento A.Dudos kvietimu Lietuvos vadovas su pirmąja ponia darbo vizito lankėsi Krokuvoje.

Gegužės 3-iosios Konstitucija laikoma pirmąja Konstitucija Europoje. Ji priimta Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų Seimo 1791 metų gegužės 3 dieną. Tarpusavio įžadas priimtas kiek vėliau – spalio 20 dieną.

Lenkijoje gegužės 3-oji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.