Bankroto administratorių kovoje dėl rinkos – žingsnis iki muštynių

Tai, kad bankroto administratoriai griežia dantį ant mažumos savo kolegų, užvaldžiusių didžiają dalį rinkos, seniai žinoma. Tačiau, pasirodo, kartais jie nepasidalija ir mikrofono, o tarpusavio santykiai vos neperauga iki muštynių.

Bankroto administratorių tarpusavio santykiai vos neperauga iki muštynių. Taip atsitiko per neseniai įvykusį atvirą nemokumo administratorių susirinkimą.<br>Lrytas.lt koliažas
Bankroto administratorių tarpusavio santykiai vos neperauga iki muštynių. Taip atsitiko per neseniai įvykusį atvirą nemokumo administratorių susirinkimą.<br>Lrytas.lt koliažas
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 22, 2021, 11:31 AM

Taip atsitiko per neseniai įvykusį atvirą nemokumo administratorių susirinkimą. Iš rankų į rankas ėjęs mikrofonas galiausiai atiteko vadinamai priveligijuotų administatorių grupės atstovui – bankus „Snoras“ ir „Ūkio bankas“ administruojančiam Gintarui Adomoniui.

Tuo tarpu beveik 100 likusių chaotiška situacija pasipiktinusių administratorių trenkė durimis ir iš susirinkimo išėjo.

„Laukiniai 90-ieji – kai ateina banditai ir tau sako: „Laisvas – dabar mes spręsim“. Tik skirtumas, kad šiandien pastarieji apsistatę gabiausiais teisinkais, jie taip pat valdo pinigus, todėl valdo ir nemažą dalį kolegų“, – taip susirinkimą savo feisbuko paskyroje aprašė bankroto administratorė Vilija Mogenytė.

Advokatas tapo rekordininku

Bene rimčiausiai administratoriai susipriešino dar 2015 metais, kai buvo įvestas kompiuterinis bylų paskirstymas.

Sujudimas prasidėjo, kai paaiškėjo šokiruojantys skaičiai – beveik pusei bankroto administratorių objektyvia turėjusi būti kompiuterinė programa nepaskyrė nei vienos bylos. Tuo tarpu kitiems administratoriams atitekdavo dešimtys įmonių. Tokie išrinktieji savo kolegų buvo pavadinti verslo administratoriais.

Savotiškas rekordininkas buvo Vilniuje, Jogailos g. 7 savo biurą atidaręs advokatas Juozas Viščinis, buvusio Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Petro Viščinio sūnus.

Buvo skelbta, kad 2015 metais kompiuterinė programa jam ar su juo artimaisiais susijusioms įmonėms paskyrė administruoti 181 bendrovę. Būdavo atvejų, kai per dieną teismai, pasiremdami kompiuterinės programos teikimu, skirdavo net po kelias bendroves.

Praeities nuodėmės neslėgė

Įstatymai numato, kad bankroto administratorius privalo būti nepriekaištingos reputacijos. Todėl kai kurie J.Viščinį pažinoję žmonės stebėjosi kaip jam apskritai leidžiama administruoti bendroves.

Mat šis advokatas pats buvo įsteigęs bendrovę „JEEI“, kuri surinko pinigus iš žmonių ir bankrutavo. Nukentėjo ir garsus britų muzikantas Chicane, kurio atstovai atvirai tuomet dar advokato padėjėją J.Viščinį apkaltino pasisavinus pinigus. Maža to, šis teisininkas buvo teistas Vokietijoje.

Aferomis J.Viščinį kaltino ir buvęs Šilalės rajono vadovas Juozas Raudonius, kuriam dar advokato padėjėju dirbęs J.Viščinis nenorėjo sumokėti 17 tūkst. eurų už nupirktą automobilį „Audi A8“. Pasamdęs seklius, J.Raudonius išsiaiškino, kad vietoj to, kad gražintų skolą, J.Viščinis per tarpininkus įsigijo apynaujį BMW X5, nuolat pažeidinėjo kelių eismo taisykles, kol galiausiai už vairavimą išgėrus jam buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas.

Licenzijas išdavinėjo urmu

Pagal administruoti priskirtų bankrutavusių bendrovių skaičių nuo J.Viščinio nedaug atsiliko ir daugybė įmonių, kurios buvo įsikūrusios tose pačiose patalpose Jogailos g. 7. Buvo suskaičiuota, kad tuomet ten iš viso dirbo 76 bankroto administatoriai, kurių didelė dalis vienaip ar kitaip susiję su J.Viščinio giminaičiais.

Daugeliui šių naujai įsikūrūsių bendrovių licenzijos administruoti įmones buvo išduotos urmu beveik vienu metu.

Panašios tarpusavyje susijusių ir tuo pačiu adresu įsikūrusių įmonių grupės ėmė steigtis ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose. Jos sugebėjo apeiti kompiuterinę skirstymo programą ir sau „susižerti“ daugumą bankrutavusių bendrovių.

Pavadino nusikaltėlių grupuote

Paaiškėjus šiems faktams, tuometis Seimo narys Audrius Nakas Jogailos g. 7 pastate įsikūrusias bendroves prilygino nusikalstamam susivienijimui.

„Šio galimo nusikalstamo susivienijomo veikimas ne tik galimai šiurkščiai pažeidžia bankroto administratorių skyrimo tvarką, bet galimai atitinka kai kurių Baudžiamojo kodekso straipsnių

kvalifikaciją“, – tuomet teigė Seimo narys.

Parlamentaras kreipėsi į STT prašydamas dėl galimos korupcijos skirstant administruoti bankrutavusias bendroves pradėti ikiteisminį tyrimą. Nors po patikrinimo STT ir konstatavo, jog kai kurie Seimo nario pateiktų faktų pasitvirtino, tačiau pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakė.

Tuo tarpu civilinius ieškinius nagrinėja teismai pripažino, jog kai kurių bankroto administratorių sutapatinimas su nusikaltėliais neatitinka tikrovės.

Verslas – steigti bendroves

Po STT sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nepatenkinti bankroto administratoriai prirašė kalnus skundus apie esą korupcinę įmonių skirstymo sistemą. Tačiau beveik niekas nepasikeitė. Tik įmonių administravimas ėmė dar labiau koncentruotis.

Patalpas Jogailos g. 7, kuriose buvo įsikūrę A.Nako nusikalstama grupuote pavadinti bankroto administratoriai, oficialiai įsigijo J.Viščinio motina Regina, o jo brolis Povilas atidarė savo advokatų kontorą.

Nors šis teisinkas oficialiai neadministravo nei vienos bankrutavusios bendrovės, tačiau buvo kalbama, jog būtent jis „užsako muziką“ Jogailos g. 7 registruotiems administratoriams.

2016 m. šis advokatas ypač išgarsėjo, kai girtas Nidoje puldinėjo praeivius, o atvykus policijos ekipažui sumušė vieną pareigūną – trenkė į veidą, o šiam nukritus kojomis spardė galvą.

Praraja tarp negaunančių įmonių administratorių ir atsiriekiančių riebiausius kąsnius vis gilėjo. Tarp tų, kuriems kompiuteris nepaskirsto darbų atsidūrė net 70 proc. visų administratorių. Tuo tarpu didžiąją dalį rinkos pasidalijo apie 10 procentų administratorių, kurie kolegų vaizdžiai buvo pavadinti bankroto verslininkais .

Nemokumo administratorių rūmų (NAR) prezidentas Giedrius Adomavičius teigė, kad kompiuterinės programos modelis „apgaunamas“ paprastai – vadinamieji „bankroto verslininkai“ supirkinėja licenziją turinčias įmones ir steigia naujas. Ir nors akivaizdu, kad už daugelio šių bendrovių stovi tie patys bankroto administratoriai, kompiuterinė sistema juos traktuoja kaip nepriklausomus.

Taip atotrūkis tarp administatorių tik auga: kuo daugiau turi įmonių – tuo daugiau gauni administruoti bankrotų, kuo daugiau administruoji – tuo daugiau gali įsigyti naujų administravimo bendrovių.

„Daug administratorių šiuo metu yra faktiškai pavaldūs vadinamiems bankroto verslininkams – iš jų gauna atlyginimus. Todėl nenuostabu, kad paskyrus neva nepriklausomą administratorių, iš tiesų bankrotą administruoja „bankroto verslininkai“, – teigė G.Adomavičius.

20 milijonų – mažas turtas

„Nors kompiuterinės programos teikimą turi tvirtinti teismas, tačiau teisėjai paprastai nesigilina į kandidatūras ir automatiškai paskiria sistemos nurodytus administratorius. O šie sprendimai yra neskundžiami“, – sakė G.Adomavičius.

Būna ir taip, kad teisėjai ne tik neužkerta kelio nepagrįstiems paskyrimams, bet ir juos skatina.

Iškalbingas pavyzdys – bankrutavusios bendrovės „Litcon“ administratoriaus paskyrimas.

NAR prezidento duomenimis, šios pareigybės ypač siekė buvęs bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ valdybos narys Vytautas Šveikauskas. Tačiau kaip individualia veikla užsiimantis administratorius, jis jau administravo 14 įmonių ir neturėjo šansų, kad būtų paskirtas.

Tuomet jis trumpam įsigijo bendrovę „Finance Guru“, kuriai, gavęs kompiuterinės programos išvadas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza pavedė administruoti „Litcon. Maža to, šis teisėjas beveik 20 milijonų eurų turto turėjusią bankrutavusią bendrovę prilygino mažai įmonei. Kitu atveju „Finance guru“ nebūtų galėjusi tapti administratore, nes turėjo tik licenziją administruoti mažas įmones.

Tvarkos keisti nenori

Atrodytų, kad yra paprastas būdas užkirsti kelią tokiam nesąžiningam įmonių skirstymui – pakaktų uždrausti bankroto administratoriams dirbti keliose bendrovėse. Tačiau į visus raginimus tai padaryti administratorius kontroliuojančio Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (Tarnyba) vadovai numoja ranka.

Trypčioja ir STT, kurią skundais dėl korupcinės administratorių atrankos sistemos ir Tarnybos neveikimo yra užvertęs NAR bei atskiri administratoriai.

„Giminingų profesijų atstovai – notarai, antstoliai, advokatai neturi teisės dirbti keliose kontorose ir ten net nekeliamas klausimas apie tokią galimybę. Tačiau dalis administratorių pamatė, kad už tokią praktiką niekas nebaudžia ir taip apeina atrankos taisykles. O Tarnyba nesiima priemonių prieš pažeidėjus ir netgi sudaro galimybes toliau manipuliuoti darbo krūviu“, – piktinosi NAR vadovė Vaida Kacucevičienė.

Įvyko rūmų perversmas?

Tuo tarpu mažuma bankroto administratorių, sugebėjusių nusirėžti skaniausią pyragą, regis yra patenkinti esama tvarka. Akivaizdu, kad NAR nuolat rašomi skundai dėl esą korupcinės skirtymo sistemos daugeliui jų nepatiko.

Tad nenuostabu, kad į visuotinį bankroto administratorių susirinkimą kolegos rinkosi vieni ant kitų grieždami dantimis. O tai kas ten įvyko, daugelis jų vadina rūmų perversmu.

Vos prasidėjus susirinkimui, prie jį vedusio NAR prezidento G.Adomavičiaus priėjo G.Adomonis ir kažką pakeltu balsu aiškino. Tuo metu prie prezidento prisigretinęs kitas „dešimtuko“ narys Evaldas Kuprys per jėgą iš G.Adomavičiaus rankų išplėšė mikrofoną ir jį perdavė G.Adomoniui. Savo ruožtu, iš jo mikrofoną atimti bandė kiti kolegos.

G.Adomoniui pavyko išsaugoti mikrofoną, tačiau tuo nepatenkinti administratoriai, kurių buvo beveik 100, protestuodami paliko salę ir išsubraukė iš dalyvavusių sąrašų.

Tuo tarpu mikrofoną perėmusių bankroto administratorių šalininkai tęsė susirinkimą ir išrinko naują prezidiumą, kuriame beveik vien vadinamieji verslo administratoriai.

Ar šis susirinkimas teisėtas – dabar turėtų spręsti teismas. Nuo jo sprendimo galbūt priklausys bankrotų proceso ateitis.

„Laikas valstybei atsibusti. Antraip netrukus turėsime visiškai monopolinę nemokumo administravimo rinką, kurioje administratorius bus tik Verslininkas – vien pelno siekiantis subjektas“, – nuogastavo V.Mogenytė.

Tuo tarpu advokatas J.Viščinis sutuaciją komentavo taip: „Teiginiai, kad nedidėlė dalis bankroto administratorių esą užvaldė bankroto rinką yra iš akies šauti skaičiai. Bet ar ne taip yra visame pasaulyje, kad nedidelei daliai turtingųjų priklauso didžiulė dalis viso pasaulio resursų? Visi norėtų būti „MG Baltic“ savininkais, kaip mūsų situacijoje Aurimais Valaičiais.

A.Valaitis yra kone bankroto tėvas Lietuvoje, todėl jis gali pretenduoti administruoti didesnes įmones nei kiti mūsų kolegos ir aš svajojau jį pasivyti ir aplenkti. Kadangi turėjau daug darbų administruojant kone dviejų šimtų įmonių banktorus, tai supykdė kolegas bankroto administratorius.

Pasipylė purvo lavina, kaltinamai korupcija, nors jokios korupcijos nebuvo nė kvapo. Bylų skirstymo sistema yra skaidri kaip deimantas, tuo tarpu siūlymas leisti bankroto administratoriams dirbti po vieną ar tik viename juridianiame asmenyje, atimtų iš savo srities specialistų galimybes realizuoti įgytas žinias“.

Advokatas teigė, kad galimos jo praeities nuodėmės dabartiniam darbui netrukdo.

„Aš prieš keliolika metų prisidėjau prie koncerto, kuris patyrė fiasko, dar seniau buvau nuteistas Vokietijoje už tai, kad neapmokėjau degalinėje sąskaitos, bet tai buvo labai seniai, su mano darbu tai niekaip nesusiję, bet šios aplinkybės gali būti labai geru prieskoniu straipsniui“, – aiškino J.Viščinis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.