Apie tai komunikacijos ekspertas bei apžvalgininkas Aidas Puklevičius kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Visų iečių laužyti nereikėtų
A.Puklevičius svarstė, kad Partnerystės įstatymo kontekste G.Nausėdos susitikimas su LGBT vaiką turinčia mama Rasa Račiene buvo itin svarbus.
„Šis klausimas vienaip ar kitaip jeigu bus sprendžiamas, tai jis bus sprendžiamas politiniu lygmeniu, susitarus partijoms Seime ir priėmus atitinkamas įstatymo pataisas. Bet ką duoda šis susitikimas, jis duoda ne tik politinį dėmenį, bet ir paprasčiausią žmogiškąjį dėmenį, kurio šitam dalykui labai trūko.
Kol šnekamasi vien idėjų lygmenyje, vien koncepcijų lygyje, tol tam trūksta paprasčiausio žmogiškojo aspekto, kuris čia ir buvo. Ponios Račienės iniciatyva buvo labai gera, savalaikė ir labai jautri“, – kalbėjo specialistas.
Partnerystės įstatymas pavasarį Seime grąžintas tobulinti ir jau yra koreguojamas, pats A.Puklevičius sutinka, kad politika – kompromisų menas.
„Viena pusė turės nusileisti, ir kita pusė turės nusileisti, svarbiausia, kad suvoktų, jog šis klausimas tikrai nėra tas, dėl kurio staiga reikėtų imti ir sulaužyti visas ietis“, – pažymėjo jis.
A.Puklevičiaus teigimu, dėl Partnerystės įstatymo abejojantiems žmonėms reikėtų suvokti, kokia iš tikrųjų yra jo esmė.
„Visiems reikėtų vieną kartą susitarti, kad visos šitos pataisos, kiek jos buvo originaliame projekte ir kiek dabar yra pataisytame, visiškai nesikėsina į santuokos, kaip Konstitucijoje įtvirtintos vyro ir moters sąjungos, institutą. Santuoka ir lieka santuoka, šeima lieka šeima, partnerystė yra partnerystė ir painioti arba sąmoningai painioti šiuos dalykus gali tik tas, kas nori prie viso šito laužo pasišildyti“, – svarstė A.Puklevičius.
Vis tik paklaustas, ar tai supras ir elektoratas, jis pridūrė, kad tam tikros visuomenės dalies įtikinti greičiausiai taip ir nepavyks.
„Visai neseniai buvau išsitraukęs vienos apklausos rezultatus, kurioje buvo kalbama apie tai, kiek žmonių mano, kad evoliucijos teorija yra teisinga. Lietuvoje tokių yra 52 procentai. 23 procentai mano, kad evoliucijos teorija yra nesąmonė, ir 25 procentai neturi nuomonės.
Yra ir toks elektoratas, ir jam turbūt gali aiškint neaiškinęs, jis vis tiek mano, kad kažkada Jėzus jodinėjo ant dinozauro“, – palygino komunikacijos specialistas.
Išgirdo šalies vadovo pažadą
Kaip jau skelbė naujienų portalas lrytas.lt, aktyviai už LGBT teises kovojanti ir pati LGBT vaiką auginanti mama Rasa Račienė pirmadienį gavo progą pasikalbėti su prezidentu Gitanu Nausėda.
Ji iškėlė kelis tikslus: priimti pagarbų ir orų Partnerystės įstatymą, o apie LGBT asmenų problemas kalbėti būtent su šia bendruomene – vaikais, jų tėvais, nevyriausybinėmis organizacijomis, ginančiomis LGBT bendruomenės teises, o ne su „trečiosiomis šalimis“.
„Ar gavau pažadą? Aš gal taip pasakysiu: iš prezidento aš tikrai supratau, kad jis nėra vien tik šalies vadovas, jis yra ir žmogus. Kaip mamą jis mane tikrai išgirdo. Jam nėra tas pats, kaip žmonės jaučiasi Lietuvoje, įskaitant LGBT žmones.
Tuo pačiu jis, kaip valstybės vadovas, išreiškia tik tą, sakyčiau, nerimą, kaip padaryti taip, kad visuomenė nebūtų dar labiau supriešinta, „nesusprogtų“, dėl to mūsų pokalbis tiek ilgai ir užtruko. Bandėme išnarplioti visus galimus variantus. Bet tikrai aš išgirdau iš prezidento pažadą, kad jis bus vienijantis žmogus, o ne skaldantis“, – sakė moteris.
LGBT vaiką auginanti mama iš prezidento taip pat išgirdo, kad dėl Partnerystės įstatymo susitarti turi pats Seimas, nes jis esą tik bus žmogus, kuris pasirašys šį įstatymą.
„Buvo kalbėta, kad Seimas turi dirbti žymiai stipriau savo viduje, nes prezidentas bus tik tas žmogus, kuris pasirašys jį“, – G.Nausėdos žodžius perdavė R.Račienė.
LGBT vaiką auginanti mama visas viltis taip pat teigė dedanti į Seimo narius.
„Jis labai daug kalbėjo apie formas, kaip tai turėtų būti, kad tai būtų priimtina visuomenei. Aš labai tikiuosi, kad Seimas irgi pasistengs ir vis tik bus priimtas visas puses (tenkinantis sprendimas, – aut.past.). Aš netgi uždaviau prezidentui klausimą, ar šiandien, jo manymu, Lietuvoje visi žmonės turi lygias teises. Iš jo atsakymo galėjau suprasti, kad ne“, – akcentavo R.Račienė.
