„Tiesą pasakius, vienas mano palinkėjimas būtų – nesisvaidyti tokiais žodžiais, nes tai visiškai neprisideda prie susitelkimo ir bendro pandemijos suvaldymo“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė V. Blinkevičiūtė.
Anot socialdemokratų partijos pirmininkės, kreipimasis į Konstitucinį Teismą neparodo, kad yra abejojama galimybių paso veiksmingumu, toks sprendimas buvo priimtas dėl teisinių reglamentų.
„Aš nematau nieko tame blogo, kad Konstitucinis Teismas pasisakys dėl galimybių paso. Taigi esame ne prieš galimybių pasą, bet sprendžiama, kokiu teisiniu būdu jis buvo įtvirtintas. Mes sakome, kad tai turėtų apspręsti įstatymas, ir viskas. Kada jis veikia, kaip jis išduodamas, kur jis galioja“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
„Tokiais kaltinimais, tokiais žodžiais svaidytis tikrai nepritinka vienos didžiausių parlamentinių valdančiųjų partijų vadovui. To ir linkėčiau ateityje, kažkaip solidžiau reikšti savo mintis“, – pridūrė socialdemokratė.
ELTA primena, kad 36 Seimo nariai, priklausantys opozicinėms Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Darbo partijos, Lietuvos regionų ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoms, kreipėsi į KT prašydami ištirti, ar Vyriausybės nutarimas, nustatantis galimybių pasą, neprieštarauja Konstitucijai bei įstatymams.
Jų teigimu, galimybių pasas diskriminuoja ir segreguoja atskiras žmonių grupes, varžo asmens teises į mokslą, teisę laisvai pasirinkti darbą, susirinkimų teisę, ūkinės veiklos laisvę, teisę gauti paslaugas.
Įspėjo dėl mokamų darbuotojų testų
V.Blinkevičiūtė laikosi pozicijos, kad įpareigojimas už testus nuo COVID-19 sumokėti patiems skiepytis atsisakiusiems darbuotojams gali padidinti bedarbių skaičių Lietuvoje. Be to, europarlamentarė įsitikinusi, kad tokios priemonės taikymas tik apsunkina galimybes tinkamai valdyti pandemiją.
„Mes, socialdemokratai, nepritariame, kad už testus turėtų mokėti patys darbuotojai. Ir štai dėl kokių priežasčių: pirmiausia todėl, kad tai iš tikrųjų nepagerintų pandemijos valdymo. Jeigu tas darbuotojas pats nemokės, nesitestuos, tai reiškia, gali būti, kad jis ir toliau gali platinti virusą vienais ar kitais atvejais, ir iš tikrųjų tai nepadarys situacijos geresnės“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė V. Blinkevičiūtė.
Politikė mano, kad reikalavimas už testus susimokėti patiems darbuotojams, gali paskatinti juos apskritai atsisakyti dirbti, o tai tiesiog padidintų bedarbių skaičių šalyje.
„Kita vertus, darbuotojas, atsisakydamas testuotis gali ir išeiti iš darbo. Vadinasi, kita blogybė yra ta, kad gali padidėti bedarbių mūsų valstybėje. Vadinasi, jiems reikės mokėti įvairias išmokas“, – samprotavo ji.
Socialdemokratė neatmeta ir tokio scenarijaus, kad už darbuotojų testus nebemokės ir tos įmonės, kurios iki šiol tai darydavo savo noru.
„Ar negali atsitikti taip, kad tas pats darbdavys, kuris iki šiol pats testuodavo už įmonės lėšas darbuotojus, dabar sakys: yra priimtas įstatymas, tu pats ir mokėk už savo testą. Taigi, mes manome, darbdavys galėtų pasidalinti tuo pelnu, kurį uždirba tie patys darbuotojai ir toliau sumokėti už savo darbuotojo, dirbančio atitinkamoje įmonėje, testavimą“, – aiškino V. Blinkevičiūtė.
Tačiau europarlamentarė nebuvo linkusi spėlioti, ar šalies vadovas Gitanas Nausėda pasirašys šį Seime priimtą įstatymą. Visgi ji palinkėjo prezidentui visada būti darbuotojų, o ne darbdavių pusėje.
„Linkėčiau tvirto įsigilinimo ir supratimo, kad visada turėtume būti toje silpnesnėje darbo santykių pusėje - tai yra darbuotojo pusėje“, – tikino LSDP partijos pirmininkė.
ELTA primena, kad šalies vadovas penktadienį susitiks su Sveikatos ekspertų tarybos nariais aptarti, ar jam reikėtų pasirašyti įstatymą, įpareigojantį už testus dėl COVID-19 susimokėti pačius darbuotojus, kurie atsisako skiepytis.
Naujas teisinis reguliavimas numato, kad darbuotojų, kuriems yra numatytas privalomas profilaktinis testavimas, sveikatos patikrinimai dėl COVID-19 ligos bus finansuojami nebe iš valstybės biudžeto, o darbuotojo arba, jei darbdavys taip nusprendžia – darbdavio lėšomis.
Prezidentas pabrėžia, kad sprendimą jis priims ir paskelbs nustatytu terminu.
„Terminas, per kurį prezidentas turi pasirašyti arba vetuoti įstatymą, baigiasi kitos savaitės trečiadienį. Šiuo metu mes analizuojame įstatymą, įsiklausome ir į ekspertų nuomonę ir, manau, kad tą sprendimą tikrai padarysime ir paskelbsime tuo metu, kuris yra nustatytas“, –sakė G. Nausėda.
Seimo Darbo partijos frakcija prašo prezidentą G. Nausėdą vetuoti šį įstatymą arba įtraukti į jį pataisas, numatančias, kad visiems darbuotojams, besimokantiems ir studijuojantiems atliekami testai bei sveikatos patikrinimai būtų finansuojami valstybės lėšomis.
Prezidentą vetuoti įstatymą ragina ir Socialdemokratų partijos frakcijos nariai. Socialdemokratų Seimo frakcijos seniūno Algirdo Syso teigimu, testavimas apsunkintų pandemijos valdymą. Be to, visi dirbantieji moka mokesčius ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, tad tam tikra grupė gyventojų išskiriama ir atskiriama kaip nenusipelniusi valstybės pagalbos.
Seime balsuojant už šias pataisas, projektą palaikė 65 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 3 parlamentarai.
