Apie pirmuosius Seimo metus „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Agnė Širinskienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys Kęstutis Masiulis ir socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Kai kurių ministrų nematė iki šiol
LVŽS atstovė A.Širinskienė pripažino, kad rankomis dėl valdančiųjų nesėkmių netrina, tačiau iniciatyvos tikrai pasigenda.
„Daugiau graudu, kai matai žmonių mirštamumą ir pandemijos nevaldymą. Peržvelgiant metus, jei ne pandemijos valdymas, jei ne krizė su migrantais, tai daugiau kažkokių išskirtinių dalykų nelabai išeitų ir prisiminti. Esminių reformų, kurias kartais valdantieji bando pirmaisiais ar antraisiais metais pradėti, nelabai matosi. <...>
Dar Švietimo susitarimas, kurį galima išskirti kaip tam tikrą Seimo, Vyriausybės ir politinių partijų pasiekimą, nors jau praktiškai praėjusią savaitę visos politinės partijos gavo Rektorių konferencijos ir kitų mokslininkų laiškus, kad susitarimas švietimo srityje dėl mokslo, ypač finansavimo, yra nevykdomas. Bet tokių didesnių, svarbesnių reformų negalėčiau išskirti“, – kalbėjo LVŽS narė.
Pasak A.Širinskienės, šioje kadencijoje matomas ir žymiai ryškesnis visuomenės susiskaldymas.
„Šitoje kadencijoje mes nuo pavasario diskutuojame apie partnerystę, Stambulo konvenciją ir kitus panašius dalykus, kurie vėlgi visuomenę skaldo. Jei mūsų kadencijoje žmonės skaldėsi alkoholio vartojimo ir nevartojimo pagrindu, tai šiuo atveju tas skaidymasis vertybiniu pagrindu yra kur kas ryškesnis, visuomenės susipriešinimas yra didesnis“, – tvirtino ji.
Savo ruožtu konservatorius Kęstutis Masiulis aiškino, jog nepamena tokių vyriausybių, kurioms pirmieji kadencijos metai praeitų sklandžiai.
„Man patinka, kad šioje politinėje valdžioje yra labai aiškios vertybės, sutarimas, nėra skandalingų asmenybių ir nėra aiškių skandalų. Stabilumas valstybėje ir politikoje yra didelė vertybė. Kokia bebūtų valdžia, linkėčiau Lietuvai, kad turėtumėme stabilią valdžią, o sekanti valdžia pratęstų mūsų darbus“, – sakė K.Masiulis.
Tačiau socialdemokratas Gintautas Paluckas su tuo nesutiko – jo teigimu, stabilumo šioje valdžioje matoma mažai.
„Matau infliaciją, kuri stipriai grasina augančiomis kainomis, matau energetikos sektoriuje žaibiškai išaugusias kainas, matau inovacijos reformą neatliktą, mokesčių reformą, kuri turėjo nuo kitų metų pradžios įsigalioti, bet ir toliau skolinamės po tris ir daugiau milijardų, tai tas stabilumas daugiau yra iliuzija ir kalbėjimas.
Sutinku, kad kiekviena reforma turi turėti išsikeltus tikslus, pamatuotus dalykus, bet laikotarpis kai kada reikalauja judėti sparčiau, ir manau, kad pandemija pridengia labai daug neveiklių arba nekompetentingų ministrų.
Mes šiandien susitelkę į tvoros statybą tiesiog nematome, kad ir „Tūkstantmečio mokyklų“ reforma nevyksta, ir viešojo administravimo sistemos reforma labai lėtai juda, žaliasis kursas kelia didžiulius pykčius, nes niekas nesugeba paaiškinti, kaip mes jį realizuosime“, – vardijo G.Paluckas.
Pasak jo, premjerė I.Šimonytė „savo plačiais pečiais uždengia ne vieną ministrą ir ne vieną sritį“.
„Todėl mes labai mažai diskutuojame, kas ten ką dar padarė ir nepadarė, bet nežinau, kiek užteks to politinio svorio visus gelbėti ir dengti“, – svarstė socialdemokratas.
Dalies ministrų iki šiol pasigenda ir A.Širinskienė.
„Dėl tos pačios energetikos kainų tikrai D.Kreivio trūksta, arba kultūros ministro, kalbant apie kultūrą. Suprantu, kad viena yra prisipirkti brangių stalų ir taip tapti garsiu, bet iš esmės tai yra vienintelis dalykas, dėl kurio mes tą ministrą ir pamatėme.
Tam tikro netikrumo atsiranda ir uždarant Kultūros fondą, nes jis yra naikinamas, tai ministrui tas viešumas ir kalbėjimasis su žmonėmis tikrai nepamaišytų“, – kalbėjo LVŽS narė.
Kritikos strėlės A.Dulkiui
Pasak A.Širinskienės, kai kuriuos valdančiųjų sprendimus ir argumentus labai sunku suprasti. Ji palietė ir galimybių paso klausimą, pabrėždama, kad buvusio sveikatos apsaugos ministro A.Verygos reitingai pandemijos įkarštyje tik augo, ko tikrai nepastebima A.Dulkio reitinguose.
„Labai sunku suvokti, kai jau kelintą mėnesį po galimybių paso įvedimo situacija yra blogėjanti ir gana reikšmingai, tačiau pats modelis pandemijos valdymo nesikeičia. Pasižiūrėjus į užsienio mokslines publikacijas dėl panašių imuniteto pasų, daug kur yra jau įspėjama, kad žmonės nusiteikę priešiškai valdžiai, ir žmonių paklusimas tik mažėja, kai jiems taikomas spaudimas.
Nepamirškime, kad pandemijos metu A.Verygos reitingai pradėjo kilti. Tas rodė, kad žmonių pasitikėjimas jo nuolatiniu kalbėjimu augo. Tai buvo didžiulis fenomenas, kai Veryga pakilo iš savo reitingų duobės, bet šiuo metu turime visiškai priešingą dalyką, kai žmogus, kuris turi įkvėpti pasitikėjimą visomis priemonėmis, yra vienas iš blogiausiai vertinamų ministrų. Jau tai kelia tam tikras rizikas“, – svarstė A.Širinskienė.
Konservatorius K.Masiulis savo ruožtu pridūrė, kad Lietuva savo sprendimais dėl pandemijos pasaulyje tikrai neišsiskiria.
„Galėčiau vardinti ir vardinti valstybes, kuriose tie sprendimai dar griežtesni. Ekspertai, kurie Lietuvos Vyriausybei pasiūlo tuos sprendimus, jie remiasi tarptautine praktika, kitų valstybių patirtimi, mes absoliučiai niekuo neišsiskiriame“, – tvirtino jis.
Socialdemokratas G.Paluckas kalbėdamas apie LSDP vaidmenį opozicijoje pastebėjo, kad sprendimus frakcija priima savarankiškai bei vadovaujasi „savo galva“.
„Galiu nuoširdžiai pasakyti, kad frakcijoje mes tikrai niekada nesvarstome balsuoti prieš konservatorius tik dėl to, nes konservatoriai taip pasiūlė – gilinamės į pasiūlymų turinį ir sprendimą priimame racionaliai. Noriu ir „pagirti“ valdančiuosius, nes vienoje srityje reforma tikrai įvyko – tai užsienio reikaluose.
Mes matome posūkį, ir, jei anksčiau buvo konsensusas užsienio politikoje, tai šiandien kolegų pastangomis to konsensuso tikrai neliko. Jei iš tikrųjų to siekė Vyriausybė ir URM, tai tikrai rezultatyvus veikimas. Kalbu apie santykius su kaimynais“, – ironizavo G.Paluckas.
