VLKK atkreipia dėmesį, kad, siekiant išlaikyti pagrindinę teisinę nuostatą LR piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis, išimčių neturėtų būti daug ir, svarbiausia, jos turėtų turėti aiškų pagrindą.
„Vertindama Vyriausybės siūlymus VLKK laikosi 2017 m. gegužės 23 d. rašte dėl vardų ir pavardžių įstatymų projektų išdėstytų nuostatų, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašytini lietuviškais rašmenimis, išskyrus dvi galimas išimtis: užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės LR išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško raidyno rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą; su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško raidyno rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą“, – sako VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis.
VLKK nepritaria Vyriausybės nutarimo 2.2 punkte teikiamiems siūlymams papildyti įstatymo projekto Nr. XIIIP-535 3 straipsnį 3 dalimi „Ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu piliečio vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles“ ir įstatymo projekto 2 straipsnį papildyti sąvoka „ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis“, apibrėžiant, kad tai yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurio tautybė Gyventojų registre nurodyta kitokia nei „lietuvis“.
Siūlymas „papildyti Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir sudaryti galimybę vardus ir pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (ICAO taisyklės) vaikams, kurių vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienietis, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie asmenvardžius įgijo užsienio valstybėje, kurioje jie gyvena, pagal tos valstybės teisę (kitais nei santuoka ar gimimas būdais)“ nėra aiškus, ypač dėl asmenvardžių įgijimo užsienio valstybėje „kitais nei santuoka ar gimimas būdais“.
VLKK pritaria, kad šeimų, kurių vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, vaikų pavardės būtų rašomos lotyniško raidyno rašmenimis (kaip VLKK suformuluota antroje išimtyje), bet nepritaria, kad ši nuostata visais atvejais būtų taikoma ir tokių vaikų vardams (siūloma išlaikyti dabartinį vardų reglamentavimą pagal Civilinės būklės aktų registravimo taisykles).
