Pasak šalies vadovo dekretą pristačiusio prezidento vyriausiojo patarėjo Jaroslavo Neverovičiaus, Seimo priimtuose pakeitimuose numatoma galimybė aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnams diferencijuoti savo elgesį gavus pranešimus ir informaciją apie galimus pažeidimus, t. y. reaguoti arba nereaguoti į pranešimą, įvertinus informacijos apie galimą pažeidimą pobūdį bei institucijos išteklių naudojimo efektyvumą ir pagrįstumą.
„Įstatyme numačius, kad aplinkos apsaugos pareigūnai gali nereaguoti į gaunamus pranešimus ir informaciją apie galimus pažeidimus, sudaromos prielaidos neteisingai interpretuoti valstybės požiūrį į aplinkos apsaugos svarbą. Atsiranda rizika, kad mažės piliečių pasitikėjimas Aplinkos apsaugos departamentu ir jo pareigūnais bei mažės paskatos kreiptis į juos“, − kalbėjo prezidento patarėjas.
J. Neverovičius taip pat pažymėjo, kad negali būti situacijos, kai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnų veiksmus reaguojant į galimus pažeidimus nulemtų išimtinai tik organizaciniai institucijos gebėjimai siekiant sudaryti sąlygas kuo efektyvesnei aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei. Be to, anot jo, taip pat būtina išvengti prielaidų abejoti šią kontrolę vykdančios institucijos – Aplinkos apsaugos departamento − bei jos pareigūnų profesionalumu.
Šalies vadovas įstatyme pasiūlė atsisakyti nuostatų, pagal kurias Aplinkos apsaugos departamentas galėtų nereaguoti į pranešimus apie galimus pažeidimus. „Prezidento siūlymu, sprendimai dėl reagavimo į gautus pranešimus būdo būtų priimami atsižvelgus į pateiktos informacijos pagrįstumą, patikimumą bei įtariamo pažeidimo keliamą grėsmę saugomai vertybei“, − sakė pezidento vyriausiasis patarėjas.
Seimas spalio 14 d. priimtame įstatyme buvo įtvirtinęs, kad priimant sprendimą dėl reagavimo ar nereagavimo į pranešimus ar gautą informaciją apie galimus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, įvertinamas informacijos pagrįstumas, patikimumas, įtariamo pažeidimo keliama grėsmė saugomai vertybei (reikšmingumas), institucijos išteklių naudojimo efektyvumas ir pagrįstumas.
Už siūlymą svarstyti šį įstatymą iš naujo vieningai balsavo 125 Seimo nariai. Pritarus šiam pasiūlymui, toliau gražintas įstatymas bus svarstomos pagrindiniu paskirtame Aplinkos apsaugos komitete. Galutinis balsavimas dėl šio klausimo numatomas lapkričio 11 d., rašoma Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro pranešime.
