„Sprendžiant iš oficialių Baltarusijos ir Rusijos pareiškimų, jau galėčiau spėti, koks tolimesnis jų scenarijus. Nes jie pareiškė, kad ES turėtų sumokėti, kad tie pabėgėliai, žmonės, kuriuos jie patys atsiveža, turėtų būti grąžinti į jų gimtąsias šalis. Sprendžiant pagal viską jau galima, matyt, sakyti, kad jie pakeitė savo veiklos scenarijų.
Dabar neleis jiems sklaidytis po visą Baltarusiją. Atskridusius iš karto veš į stancionarias lauko stovyklas, kurias įrenginės ar patys, ar vers migrantus pasirinkti tokį gyvenimo būdą lauke.
Juos apgyvendins ir nuolat, mažesnėmis ar didesnėmis grupėmis, šturmuos Europos Sąjungos, Lenkijos, Lietuvos, gal ir Latvijos, sienas. Nepavykus, grįš atgal, pasipildys naujomis grupėmis. Visą tai pateikinės tarptautinei bendruomenei kaip humanitarinę krizę, nors jie patys ją sukuria“, – kalbėjo ministras.
A.Anušauskas teigė palaikantis užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio siūlymą ES į sankcionuojamų objektų sąrašą įtraukti Baltarusijos oro uostus ir avialinijas.
„Tik sankcijos šiuo atveju gali priversti A.Lukašenkos režimą keisti veiklos modelį, ir kartu ją palaikančią Rusiją. Tik sankcijos. Šiuo atveju jei būtų oro uostai sankcionuojami, visi palaikantys su jais ryšius, nuomojantys lėktuvus, teikiantys bet kokią įrangą Vakarų valstybėse to tiesiog negalėtų daryti.
Jei įjungtume ir kitus partnerius, turiu galvoje ir JAV, į sankcionavimą, manau, vienaip ar kitaip, jei Lukašenka ir nepakeis savo elgesio, kas mažai tikėtina, tai migrantų srautas tiesiog neturės techninių galimybių patekti į Baltarusiją“, – pabrėžė ministras.
Seimas antradienį pasienyje su Baltarusija įvedė nepaprastąją padėtį, reaguojant į pastarųjų dienų masinį migrantų telkimą Baltarusijos pusėje. Tai padaryta pirmą kartą per Lietuvos atkurtos nepriklausomybės istoriją.
Įvedus nepaprastąją padėtį ribojamas transporto priemonių judėjimas pasienio ruože be pasieniečių leidimo, galios draudimas atvykti į šią teritoriją, išskyrus vietos gyventojus, taip pat turinčiuosius ten nekilnojamojo turto ir tai patvirtinančius dokumentus.
Teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, tarnybos galės tikrinti transporto priemones ir asmenis, jų daiktus, siekiant rasti ir paimti neteisėtai laikomus ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias ir kitas pavojingas medžiagas, sulaikyti įstatymų pažeidėjus, taip pat čia bus draudžiami susirinkimai.
Į Lietuvą patekusiems ir šalyje apgyvendintiems migrantams bus ribojama teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir t. t., išskyrus galimybę kreiptis į valstybės institucijas ir įstaigas.
Nepaprastąją padėtį Vyriausybė pasiūlė įvesti dėl situacijos prie kaimyninės Lenkijos sienos, kur iš Baltarusijos pusės susitelkę keli tūkstančiai migrantų.
Per praėjusią parą, nuo antradienio vidurnakčio iki trečiadienio, pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą draudžiamose vietose neleido patekti 281 migrantui, įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių antradienį nebuvo. Į Lietuvą šiemet taip pat pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.
