„Esame dėkingi Lietuvos šaulių sąjungai už suteiktą pagalbą nuo pat valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgdami į tai, kad esant nepaprastajai padėčiai pajėgų sutelkimo klausimas tapo dar aktualesnis, kreipėmės į Šaulių sąjungą, kad įvertintų ir iš anksto suplanuotų šaulių pasitelkimo galimybes nepaprastosios padėties laikotarpiu, jeigu iškiltų jų pasitelkimo poreikis“, – trečiadienį išplatintame ministerijos pranešime cituojama A. Bilotaitė.
Prasidėjus neteisėtos migracijos krizei šauliai budėjo pasienyje nuo birželio pradžios iki liepos 19-osios.
Per šį laikotarpį neatlygintinai į pasienį suvaldyti migrantų krizės vyko 455 šauliai iš visų rinktinių. Kai kurie Šaulių sąjungos nariai į pasienį keliavo po keletą kartų.
Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas atsargos majoras Židrūnas Šadauskis trečiadienį BNS sakė, kad dar nesulaukta konkrečių poreikių dėl pagalbos teikimo, todėl kol kas neaišku nei kada šauliai pradės budėjimą, nei kokiais pajėgumais.
Ž. Šadauskio teigimu, šauliai padėti daugiausia galėtų savaitgaliais.
„Šauliai yra visuomenininkai, jie turi savo darbus, todėl realus pasitelkimas vyktų savaitgaliais. Aišku, jei situacija drastiškai pablogėtų, vienareikšmiškai kviestume šaulius ir darbo dienomis“, – tvirtino jis.
Anot vado pavaduotojo, savaitgaliais būtų galima pasitelkti apie 500 žmonių.
„Jeigu valstybei labai prireiks pagalbos, galima pasitelkti ir 1 tūkst., ir 2 tūkstančius“, – pridūrė jis.
Ž. Šadauskis pabrėžė, kad vieni šauliai užduočių vykdyti negali, todėl jie dirbtų drauge su pareigūnais.
Reaguojant į įtemptą padėtį Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, kai ten susirinko keli tūkstančiai neteisėtų migrantų ir bando pralaužti užkardas, kad patektų į Lenkiją, nuo trečiadienio Lietuvos pasienyje su Baltarusija įvesta nepaprastoji padėtis.
Į Lietuvą šiemet neteisėta pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
