Trečiadienį vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson užsiminė, kad EK tikriausiai reikalaus, jog Lenkija, Latvija ir Lietuva taisytų neseniai priimtus įstatymus, leidžiančius išstumti migrantus į Baltarusijos teritoriją.
Vis dėlto, užsienio reikalų ministras G.Landsbergis ketvirtadienį patikino, kad tai nebuvo tiksli formuluotė, o Lietuvos sprendimai dėl migrantų krizės yra nuolat derinami su EK.
„Tai nėra visai tiksli formuluotė. Vakar komisarė pasakė, kad situacijos trijose valstybėse yra skirtingos. Tiesą sakant, Lietuvai nuskambėjo ir gerų žodžių, nes mes nuolat konsultuojamės“, – įvertino ministras.
G.Landsbergio teigimu, Bendrija situaciją vertina adekvačiai.
„Siekiame maksimaliai įtraukti EK į mūsų teisėkūros procesus, kad jie žinotų, kokius sprendimus mes darome ir kodėl. Komisarė paminėjo, kad yra vykdoma įstatymų stebėsena ir kai kurioms valstybėms gali būti pasiūlyta kai ką pakeisti.
Kas konkrečiai ir kurioms valstybėms – nebuvo įvardyta. Aš dar nekelčiau pavojaus vėliavos, man rodos, kad mūsų problemos, su kuriomis susiduria visos trys valstybės, ypač dabar Lenkija, yra adekvačiai suprantamos. Ir tai yra svarbiausia žinia“, – kalbėjo G.Landsbergis.
„Mes visada išsakėme, kad laukiame pasiūlymų apie alternatyvius instrumentus, ir esame pasiruošę įsiklausyti“, – pridūrė jis.
Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį paantrino, kad komisarės mintis galimai interpretuota neteisingai.
„Skaičiau, ką sakė komisarė, nesu tikra, kad interpretacija yra tiksli“, – teigė I.Šimonytė.
Sieks išreikšti paramą
Grupė Seimui siūlo išreikšti palaikymą Lenkijos valstybei, ginančiai savo teritoriją ir išorines Europos Sąjungos sienas ir ketvirtadienį teikia rezoliucijos projektą „Dėl solidarumo su Lenkijos Respublika hibridinės atakos akivaizdoje“.
G.Landsbergio teigimu, būtina suprasti, jog dabartinė situacija Lenkijos pasienyje yra niekaip nesusijusi su Lenkijos ir Europos Komisijos ginču.
„Šiandien ryte su Josep‘u Borrell‘iu kalbėjomės, kad tiek Lietuvos situacija, su kuria mes nesusiduriame, bet galime susidurti bet kurią minutę, tiek Lenkijos situacija negali būti niekaip siejama su Lenkijos ir Europos Komisijos ginču.
Visgi tai yra labai atskiros situacijos ir mes norėtume, kad jos nebūtų sudedamos į vieną. Tiek Lenkijai, tiek Lietuvai šiandien yra reikalinga visa tiek politinė, tiek ekonominė, tiek teisinė pagalba, kokią gali suteikti mūsų partneriai tiek NATO, tiek ir Europos Sąjunga“, – sakė G. Landsbergis.
Savo ruožtu rezoliuciją įregistravusi Seimo narė Rita Tamašūnienė sakė, kad rezoliucijos projektas buvo parengtas jau anksčiau, tačiau dabar yra orientuota ir į naujausius įvykius susijusius su hibridinėmis atakomis.
„Tikiuosi, kad ta rezoliucija tikrai bus paremta visų frakcijų atstovų ir šiandien bus priimta. Tos paramos niekada nėra per daug. Kaip Lietuva ir visų politinių frakcijų ir partijų atstovai turėtume ją reikšti įvairiais formatais ir turėti bent su viena valstybe gerus diplomatinius santykius ir draugiškus santykius“, – teigė Seimo narė.
Situaciją aptars ir ministrė
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ketvirtadienį su Europos Komisijos (EK) nare Ylva Johansson aptars Lietuvos teisės aktus dėl migrantų apgręžimo, pasirodžius pranešimams jog Bendrija gali prašyti juos pakeisti.
„Mes negalime komentuoti politikų pasisakymų žiniasklaidoje. Vidaus reikalų ministerija iš Europos Komisijos kol kas nėra sulaukusi jokių oficialių reikalavimų ar pasiūlymų. Ministrė A. Bilotaitė šiandien kalbėsis su EK nare, tuomet ir pateiksime platesnius komentarus“, – BNS ketvirtadienį sakė ministrės atstovė Daiva Ulbinaitė.
Nepriklausomas Briuselio naujienų portalas „EUobserver“ trečiadienį pranešė, kad EK tikriausiai reikalaus, kad Lenkija, Latvija ir Lietuva taisytų neseniai priimtus įstatymus, leidžiančius išstumti migrantus į Baltarusijos teritoriją.
„Palaikome glaudžius ryšius, dialogą su šiomis trimis šalimis“, – per antradienį vykusį Europos Parlamento piliečių laisvių komiteto posėdį sakė vidaus reikalų eurokomisarė Y. Johansson. – Vis dar vertiname (padėtį), bet manau, kad prašysime taisyti kai kuriuos teisės aktus.“
Ji nepatikslino, kada ir kokias konkrečias nuostatas galėtų pareikalauti koreguoti EK. Tačiau tokius komentarus eurokomisarė išsakė kilus platesniam susirūpinimui dėl migrantų ir prieglobsčio prašytojų apgręžimo į Baltarusiją teisėtumo.
Susiję straipsniai
Nuo rugpjūčio neteisėtai Lietuvos sieną kirtę užsieniečiai yra apgręžiami atgal į Baltarusiją, prieglobsčio prašyti juos nukreipiant į pasienio kontrolės punktus ar ambasadą Minske.
Kai kurie kritikai sako, kad šiuos veiksmus galima laikyti išstūmimais, o tai – pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas.
Pareigūnai tvirtina, kad migrantų neišstūmia, o neįleidžia į Lietuvos teritoriją. Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Aliaksandro Lukašenkos režimą organizuojant