Po Valstybės gynimo tarybos posėdžio – A. Anušausko patvirtinimas: stebime ir Rusijos karinį aktyvumą

Valstybės gynimo tarybos posėdyje sutarta dėl kriterijų migrantų krizės metu, kuriems esant būtų kreipiamasi pagalbos į NATO partnerius, penktadienį pranešė Prezidentūra. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pažymi, jog Lietuva atidžiai stebi ir Rusijos vaidmenį migrantų krizės akivaizdoje.

Lietuvos pasienis<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvos pasienis<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvos pasienis<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvos pasienis<br>M.Patašiaus nuotr.
Gitanas Nausėda<br>V.Skaraičio nuotr.
Gitanas Nausėda<br>V.Skaraičio nuotr.
Darius Kuliešius<br>Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Darius Kuliešius<br>Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Arvydas Anušauskas<br>T.Bauro nuotr.
Arvydas Anušauskas<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvos pasienis<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvos pasienis<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvos pasienis<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvos pasienis<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvos pasienis<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvos pasienis<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

2021-11-12 16:28, atnaujinta 2021-11-12 16:56

Sutarta dėl kriterijų

Prezidento vyriausias patarėjas, Valstybės gynimo tarybos sekretorius Darius Kuliešius teigė, kad Valstybės gynimo tarybos posėdyje buvo aptartos priemonės, kurios, žiūrint į galimų scenarijų vystymąsi, galėtų būti reikalingos tiek Lietuvos nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.

„Šiandien vertinimas yra toks, kad visi dirba labai profesionaliai, ramiai, pozicijas turime tikrai geras, informaciją valdome, situaciją žinome, institucijos yra pasirengusios visiems galimiems scenarijams ir tikrai esame pasirengę juos atremti“, – kalbėjo D.Kuliešius.

Anot jo, posėdžio metu taip pat sutarta dėl konkrečių kriterijų, kuriems esant būtų reikalinga papildoma pagalba kreipiantis į NATO aktyvuojant atskirus straipsnius.

„Aptarta, kokios priemonės konkrečiai reikalingos, ir būtų galima tikėtis, jeigu situacija ir grėsmės lygis eskaluotųsi labai stipriai į neigiamą pusę“, – pažymėjo prezidento patarėjas.

Tačiau konkrečių kriterijų D. Kuliešius nekomentavo – anot jo, tiek kriterijai, tiek priemonės yra šalies nacionalinio saugumo taktikos dalykas.

Stebimas Rusijos vaidmuo

Savo ruožtu Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, jog VGT posėdyje kalbėtasi apie galimus Lietuvos veiksmus migracijos krizės kontekste.

„Turiu pasakyti, kad mes apsikeitėme informacija apie dabartinę situaciją, kuri iš dalies stabili, iš dalies ją pakeičia kai kurie kiti atsiradę nauji elementai, apie kuriuos mes vėlgi iš anksto žinojome – pavyzdžiui, Rusijos desanto išmetimas šalia Lietuvos sienų. Deja, kiek mums žinoma, neišvengęs ir tragedijų ir incidento, kurio metu žuvo du desantininkai.

Bet kokiu atveju mes priėmėme sprendimą, kad, jeigu situacija Lietuvos pasienyje komplikuotųsi, sprendimas dėl mūsų partnerių, sąjungininkų pasitelkimo būtų priimtas vienu balsu“, – tvirtino ministras.

Paklaustas, koks yra Rusijos įsitraukimas į migrantų krizę, ministras svarstė, kad Rusijos vaidmuo šiuo atveju yra labiau simbolinis.

„Jeigu lygintumėme situaciją, kuri buvo „Zapad“ pratybų metu, be abejonės, nei pajėgumų lyginti negalima, nei tų veiksmų, kurie buvo vykdomi Baltarusijos teritorijoje. Šiuo atveju Rusijos įsitraukimas net ir turint tą nedidelį desantą yra labiau simbolinis politinis veiksmas, atsiliepiant į Lukašenkos demonstratyvų prašymą ir sakymą, kad Rusija suteiks karinę pagalbą, nes atseit Lietuva ir Lenkija prie Baltarusijos sienų telkia karius.

Mūsų šalių kariai atlieka pagalbinę misiją saugodami kartu su pasieniečiais sieną, neleisdami jos kristi nelegaliems migrantams, tai manyčiau, šiuo atveju, Rusijos karinis aktyvumas yra stebimas, matomas, turime pačią aktualiausią informaciją, ir, be abejonės, jei situacija keistųsi iš esmės, tai būtų ir Lietuvos reakcija“, – sakė A.Anušauskas.

Jis pridūrė, kad Rusija iš šio konflikto naudos tikrai turės.

„Suprantame, kad, jeigu Lukašenka toliau eskaluos migrantų krizę, vers ją humanitarine katastrofa Baltarusijos teritorijoje, vienintelis ir didelis laimėtojas iš tokios situacijos išeis tikrai ne jis. Išeis jo kaimynas – Rusija, kuri tikrai sustiprins ir dar giliau integruos Baltarusiją į savo sudėtį“, – pažymėjo ministras.

Pasak A.Anušausko, nei Lietuva, nei Lenkija, nei NATO ar Europos Sąjungos valstybės nėra suinteresuotos šios situacijos eskalavimu ir nesiekia iššaukti ginkluoto konflikto.

„Vienintelis žmogus, kuris nori eskaluoti šią situaciją, šiuo atveju yra Lukašenka. Jį palaiko, matyt, Rusijos prezidentas Putinas, bet kokiu atveju būtent Lukašenkos režimas veža žmones prie mūsų šalių sienų, dabar juos yra uždaręs, su ginkluotų žmonių pagalba juos kontroliuoja tam tikrose sutelkimo vietose, neleidžia jų palikti.

Tai eskalavimas vyksta iš anos pusės, siekiant politinių dividendų – kad ES arba nesiimtų naujų sankcijų dėl tokios jo agresyvios laikysenos ir veiklos, arba atšauktų ankstesnes sankcijas“, – aiškino krašto apsaugos ministras.

Lietuva šią savaitę įvedė nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija ir migrantų stovyklose.

Lietuva ir kitos Vakarų šalys sako, kad suorganizuotu migrantų antplūdžiu Baltarusija keršija už jai įvestas sankcijas dėl susidorojimo su opozicija, ir vadina tai Aliaksandro Lukašenkos režimo hibridine ataka.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.