37 metų programuotojas Aleksandras (vardas pakeistas) gimė ir augo Lietuvoje ir turi mūsų šalies pilietybę.
Jo sutuoktinis 35 metų Nikolajus – Rusijos pilietis.
Vyrai susipažino internetu, o nuo 2016-ųjų, kai dviejų gėjų draugystė tapo rimtesnė, Nikolajus gyvena Lietuvoje.
Iš pradžių rusas Vilniuje bandė kurti verslą, bet jis neatitiko griežtų Migracijos departamento reikalavimų, todėl aukštąjį išsilavinimą turintis vyras baigė papildomus mokymus ir įsidarbino elektriku.
Šios srities specialistai įtraukti į sąrašą profesijų, kurių darbuotojų Lietuvoje trūksta, todėl Nikolajus nuolat gaudavo leidimą laikinai gyventi mūsų šalyje.
Šią vasarą Aleksandras ir Nikolajus nusprendė kurti šeimą ir rugpjūčio 18 d. susituokė Kopenhagoje.
Įteisinę partnerystę vyrai nutarė prašyti leidimo Nikolajui laikinai gyventi Lietuvoje remdamiesi tuo, kad sukūrė šeimą.
Tačiau prašymas nugulė valdininkų stalčiuje, o paaiškinimo ieškantys sutuoktiniai buvo siuntinėjami nuo vieno specialisto prie kito.
Sudaryti santuoką – paprasta
Lietuvoje nepripažįstamos vienos lyties asmenų santuokos, tačiau dar 2019 m. pradžioje Konstitucinis teismas išaiškino, kad niekur nėra tiesiogiai įtvirtinta, jog užsienietis ir jo sutuoktinis turi būti skirtingų lyčių asmenys ar tai, kad ši santuoka privalo būti įtraukta į apskaitą Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigoje.
Nuo tada kitoje šalyje susituokę homoseksualūs asmenys, jei vienas jų ne Lietuvos pilietis, galėjo prašyti leidimo užsieniečiui gyventi mūsų šalyje šeimos susijungimo pagrindu.
Aleksandras ir Nikolajus santuoką įregistravo Danijoje, kurioje pripažįstamos vienos lyties asmenų santuokos, o reikalavimai norint jas sudaryti – vieni paprasčiausių.
Europos Sąjungos (ES) piliečiams sudaryti tokias santuokas apskritai paprasta, sudėtingiau, jei vienas sutuoktinių yra Bendrijai nepriklausančios šalies pilietis, mat tada reikia įrodančio dokumento, kad jis jau nėra susituokęs.
Tačiau ir šiuo atveju Nikolajui nekilo keblumų, nes jis ne vienus metus gyvena Lietuvoje.
Vyrai pateikė dokumentus, atsakė į klausimus apie pažintį ir vienas kitą, sumokėjo apie šimtą eurų ir susitarė dėl tuoktuvių datos.
Dar 20 eurų jiems kainavo apostilė – specialus spaudas, patvirtinantis dokumentą pasirašiusio asmens parašo arba spaudo tikrumą, kad santuoka būtų pripažįstama Lietuvos Migracijos departamento.
„Mums nekilo jokių kliūčių. Ceremonija vyko danų kalba, bet sertifikuoto vertėjo buvo verčiama į rusų kalbą, kurią abu su vyru puikiai mokame“, – pasakojo Aleksandras.
Informacija – slepiama
Prabėgus beveik porai savaičių po sutuoktuvių, rugpjūčio 31-ąją, vyrai kreipėsi į Migracijos departamentą prašydami išduoti Nikolajui leidimą gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu.
Dabartinis ruso leidimas dar galioja iki lapkričio pabaigos, bet jis išduotas prašant dabartiniam darbdaviui, tad vyras neturi teisės keisti darbo.
Jeigu Nikolajus nuspręstų keisti darbą, privalėtų prašyti naujo leidimo gyventi šalyje.
Šeimos susijungimo pagrindu išduotas leidimas tokių kliūčių nenumato, tad rusas būtų laisvas rinktis, kur ir ką nori dirbti.
Prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje vyrai prašė išnagrinėti skubos tvarka – per du mėnesius.
Už tai jie susimokėjo dukart daugiau – 240 eurų – nei už prašymą, kuris nagrinėjamas bendra tvarka per keturis mėnesius.
Tačiau prabėgus dviem mėnesiams jokio atsakymo iš Migracijos departamento vyrai neturėjo.
„Tikrinome ir elektroninį paštą, ir Migracijos departamento informacinę sistemą MIGRIS, bet niekur nebuvo nė žodžio apie tai, kad mūsų prašymo nagrinėjimas pratęstas ar trūksta kokių nors duomenų prašymui išnagrinėti“, – teigė Aleksandras.
Leidimai laikinai gyventi Lietuvoje užsieniečiams išduodami, keičiami, panaikinami vadovaujantis vidaus reikalų ministro patvirtintu aprašu.
Jame teigiama, kad sprendimas dėl jo priimamas ne skubos, o bendra tvarka, jei, pavyzdžiui, Policijos departamentas, Kauno teritorinė muitinė ar Valstybės saugumo departamentas dėl svarbių priežasčių negali pateikti išvados arba negali atsakyti į paklausimą per nustatytą terminą, arba Migracijos departamento tarnautojas nustato, kad nepakanka pagrindžiančių duomenų ar dokumentų sprendimui priimti.
Nustačius, kad užsieniečio prašymas bus nagrinėjamas bendra tvarka, apie tai informuojamas užsienietis, nurodant priežastį ir išsiunčiant pažymą apie nepanaudotos valstybės rinkliavos dalies grąžinimą.
Teisinosi migrantų antplūdžiu
Aiškindamiesi, kodėl laiku neišnagrinėtas jų prašymas, sutuoktiniai buvo siuntinėjami nuo vieno specialisto pas kitą.
Nei elektroniniu paštu, nei telefonu aiškios informacijos jiems niekas neteikė.
Buvo privalu registruotis į gyvą konsultaciją.
„Užsiregistravus reikia laukti apie savaitę – iškart nepateksi.
Kai nuėjome, paaiškėjo, kad užsiregistravome ne pas tą specialistą. Šalia jo sėdėjo mums reikalingas tarnautojas, tačiau jis kategoriškai atsisakė ką nors paaiškinti, kol pas jį neužsiregistravome. Vadinasi, reikia laukti dar savaitę.
Pikčiausia, kad dabartinis vyro leidimas baigia galioti, jam pasibaigus jis negali dirbti, o kada bus išnagrinėtas prašymas, niekas aiškiai negali pasakyti“, – piktinosi Aleksandras.
Migracijos departamento specialistai net aiškino, kad prašymų nagrinėjimas stringa dėl neteisėtų migrantų.
Štai tokį atsakymą į savo paklausimą elektroniniu paštu gavo Aleksandras: „Spalio mėnesį vienas pagrindinių Migracijos departamento uždavinių – kuo greičiau išnagrinėti visų neteisėtai atvykusių migrantų pateiktus prieglobsčio prašymus.
Šiuo metu Migracijos departamentas nagrinėja daugiau kaip 2,5 tūkst. tokių prašymų.
Siekdamas paspartinti sprendimų priėmimą Migracijos departamentas pasitelkė daugiau kompetentingų departamento darbuotojų.
Klientų aptarnavimo kokybė yra pagrindinis Migracijos departamento prioritetas, todėl iš anksto atsiprašome klientų, jeigu sutelkus žmogiškuosius išteklius į neeilinės situacijos sprendimą paslaugų teikimas užtruks ilgiau.“
Aleksandras taip ir liko nesupratęs, ar dėl neteisėtų migrantų visi kiti, taip pat ir jo sutuoktinio prašymai buvo nenagrinėjami, ar tik kai kuriems buvo padaryta išimtis.
„Mano vyro darbovietė kreipėsi dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje dviem Uzbekistano piliečiams ir juos gavo po 40 ar 50 dienų, tą patį spalį.
Vadinasi, tuos prašymus Migracijos departamentas spėjo išnagrinėti laiku, o mūsiškio nagrinėjimas kažkodėl buvo pratęstas. Ar tai dėl to, kad esame susituokę vienos lyties asmenys?“ – klausė Aleksandras.
Leidimą pagaliau gavo
Kai istorija pradėjo domėtis „Lietuvos rytas“, Migracijos departamentas tą pačią dieną sutuoktiniams pateikė atsakymą, kad jų prašymas patenkintas.
Vyrai gavo ir patvirtinimą, kad už tai, jog prašymas nebuvo išnagrinėtas laiku, jiems bus grąžinta pusė sumokėtos sumos – 120 eurų.
Migracijos departamentas neigia, kad dėl neteisėtų migrantų prašymų nagrinėjimo visi kiti prašymai buvo nustumti į šalį.
„Užsieniečių prašymai dėl leidimo laikinai gyventi pradedami nagrinėti nuo jų priėmimo Migracijos departamente dienos ir šių prašymų nagrinėjimas nebuvo nutrūkęs: atliekami užsieniečių duomenų patikrinimai atitinkamuose registruose ir informacinėse sistemose, siunčiami paklausimai kompetentingoms institucijoms, atliekami kiti nustatyti prašymo dėl leidimo laikinai gyventi nagrinėjimo veiksmai“, – rašoma departamento atsakyme.
Migracijos departamentas statistikos pagal asmenų lytinę orientaciją nekaupia, tad negali atsakyti, kiek leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išduota homoseksualiems sutuoktiniams.
Užsieniečiui, kuris šeimos susijungimo tikslu atvyksta pas Lietuvos pilietį, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieniems, o keičiamas – dvejiems metams.
Dažniausiai tuokiasi Kopenhagoje
Vladimiras Simonko
Lietuvos gėjų lygos vadovas
„Populiariausia šalis, kurioje tuokiasi homoseksualai iš Lietuvos, mano manymu, yra Danija.
Tyrimų nedarėme, bet bendraujant su tokiais asmenimis susidarė įspūdis, kad ten susituokti lengviausia, procedūra nesudėtinga.
Yra šalių, kurios leidžia vienos lyties asmenų santuokas, bet reikia laukti, o Danijoje paprasčiau.
Populiarios šalys partnerystei įteisinti yra ir Ispanija bei Portugalija.
Su partneriu Eduardu esame drauge nuo 1991 metų ir domėjomės galimybe tuoktis Prancūzijoje.
Tiksliau, buvome sulaukę tokio Prancūzų instituto Lietuvoje pasiūlymo.
Tačiau norint susituokti Prancūzijoje ne viskas taip paprasta, kaip galėtų atrodyti.
Pasaulinė COVID-19 pandemija sujaukė mūsų planus tuoktis, o dabar manau, kad reikia palaukti, kaip Lietuvoje klostysis situacija dėl vienos lyties asmenų partnerystės įteisinimo.
Dabartinė situacija nedžiugina. Jei bus priimtas kompromisinis variantas, jis nebus labai geras.
Lietuva – viena iš šešių Europos Sąjungos valstybių kartu su Lenkija, Latvija, Rumunija, Slovakija ir Bulgarija, neturinčių jokio vienos lyties asmenų partnerystės teisinio reguliavimo.
13 ES šalių nedaro jokių išlygų heteroseksualių ir homoseksualių asmenų santuokoms, likusios pripažįsta homoseksualų partnerystę.“
