Šalies aktualijas ir migrantų krizės klausimus jis aptarė „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“
„Nenormali situacija“
A.Puklevičius dalijosi įžvalgomis, kad situacija Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje jam atrodo kiek stabilesnė, tačiau problemos niekur nedingo.
„Aš matau šiek tiek atvėsimo požymių, ir daugiausia jų matau iš to, kad pagaliau pati Baltarusija vietoje to, kad laikytų migrantus lauke, pradėjo jiems rengti logistikos sandėliuose patalpas, kažkokius čiužinius veža, kažkokį maitinimą jau pradeda organizuoti, po truputį pradeda įsijungti ir Jungtinių Tautų atitinkamos tarnybos, kurių ten visokių yra. Ir Europos Sąjunga 700 tūkst. eurų pažadėjo skirti šiems humanitariniams tikslams, tai bent jau humanitarinė reikalo pusė pradeda po truputį atvėsti“, – pastebėjo A.Puklevičius.
Vis tik, pasak jo, dabartinių įvykių kontekste reikėtų šnekėti ne apie vieną, o net apie keturias skirtingas krizes.
„Tai yra humanitarinė krizė, sienos saugumo krizė, tarptautinių santykių krizė, institucinė krizė. Visi proceso dalyviai bando tarsi žongliruoti keliais kamuoliukais iš karto, o tai yra gana sudėtinga. <...> Daug labai dedamųjų, todėl ne nuostabu, kad juos kartais sudėtinga iš karto taip paprastai išspręsti“, – aiškino komunikacijos ekspertas.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis ketvirtadienį pranešė, kad pokalbiui kviesis prezidento G.Nausėdos patarėją Astą Skaisgirytę, kadangi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis prisipažino apie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučius Aliaksandrui Lukašenkai sužinojęs ne iš Prezidentūros, o iš užsienio partnerių.
„Tikrai nenormali situacija, kai mūsų užsienio reikalų ministras apie A.Merkel pokalbį sužino iš savo kolegų Latvijoje ir Estijoje. Vokietija informavo būtent šių šalių Vyriausybes, kadangi jos pagal Konstituciją atsakingos už užsienio politiką, o prezidentas ten yra ceremoninė figūra. Mūsų atveju turime tą dviprasmybę, kad tarsi yra ir Vyriausybė, kuri vykdo užsienio politiką, ir yra prezidentas, kuris atsakingas už užsienio ir saugumo politiką.
Mūsų atžvilgiu buvo informuota prezidentūra, kuri kažkodėl nusprendė neinformuoti Užsienio reikalų ministerijos. Situacija yra tikrai nenormali, nes kvailai atrodo, kai užsienio reikalų ministras turi paskelbti, kad apie A.Merkel pokalbį su žinojo iš „Twitter“, nors turėjo sužinoti iš savo kolegų“, – svarstė komunikacijos specialistas ir apžvalgininkas.
Pasak A.Puklevičiaus, „jau senokai yra nesusikalbėjimas tarp Juozo Tumo-Vaižganto gatvės ir S.Daukanto aikštės“, tačiau Ž.Pavilionio ir A.Skaisgirytės susitikimas galėtų pralaužti ledus.
„Norisi tikėti, kad anksčiau ar vėliau šitie truputį vaikiški žaidimai smėlio dėžėje dalinantis žaislus baigsis, kad galų gale bus suprasta, kad taip, galima vienas kito nemėgti, vienas kitam net kenkti, tačiau dažniausiai, kai turi panosyje krizę, tu atidedi šiuos dalykus ir imiesi spęsti krizę, o vėliau jau gali grįžti prie prabangos vienas kito nemėgti“, – pažymėjo jis.
A.Merkel ir A.Lukašenkos pokalbio nesureikšmina
Komentuodamas Vokietijos kanclerės A.Merkel ir A.Lukašenkos įvykusį pokalbį telefonu, A.Puklevičius teigė, kad pervertinti jo tikrai nereikėtų.
„Pirmas dalykas – mes turime labai aiškiai suprasti, kad A.Merkel yra nueinanti kanclerė. <...> Vakaruose yra tokia tradicija, kad nueinantis kancleris niekada nesiima tokių radikalių tiek užsienio, tiek vidaus politikos mostų, kurie supančiotų jo įpėdinio veikimo lauką. <...> Todėl aš nelabai galiu įsivaizduoti, kad pokalbio metu buvo priimami sprendimai ar žadami kažkokie dalykai Lukašenkai, kurie įpareigotų būsimąją Vokietijos Vyriausybę. Greičiausiai buvo kalbama apie techninius dalykus – apie tą pačią humanitarinę pagalbą, kaip ją organizuoti.
A.Lukašenka bet kokiu pokalbiu, bet kokiu sms, gautu iš žmogaus Vakaruose, pradėtų mojuoti kaip savo legitimumo pripažinimu, bet ką jis rodo savo vidinei auditorijai, mums turėtų būti visiškai nusispjaut, nes ten yra rodomi dalykai, kurių net nebūna“, – kalbėjo A.Puklevičius.
Jis pridūrė, kad iš esmės pritaria ir prezidento G.Nausėdos pozicijai, jog „kalbėtis nereiškia derėtis“, nes yra tam tikrų praktinių klausimų, kuriuos reikia sutvarkyti.
„Sunku, aišku, prisiversti šią humanitarinę krizę vadinti vien praktiniu klausimu, tačiau, jei tai pradedi spręsti kaip praktinius klausimus, gali rasti kažkokių būdų bent jau palengvinti situaciją ten esantiems žmonėms“, – pažymėjo komunikacijos specialistas.
A.Puklevičius taip pat įvertino ir gana aštrų vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės interviu CNN, pabrėždamas, jog daugelis naujienų kanalų, taip pat ir esantys JAV, pradeda vis labiau užimti tam tikrą vertybinę poziciją.
„CNN yra tas kanalas, kuris labiau atstovauja Demokratų partijos pozicijai, ir identiteto pažiūros yra daug svarbesnės už kitas. „Fox news“ atstovauja konservatyvesnei auditorijai, apie asmens laisves, sienų saugumą, todėl stebėtis, kad CNN uždavė panašius klausimus, neverta.
Tiesiog reikia žinoti, kad, jei eini į vieną ar kitą kanalą, tu iš karto turi pasiruošti atitinkamiems klausimams ir atitinkamai formuluoti savo atsakymus taip, kad prie jų būtų galima kuo mažiau prisikabinti. Kaip ir tas pats garsusis G.Nausėdos interviu BBC, kuriame iš esmės nebuvo nieko tokio, išskyrus tai, kad atsargiai buvo ištartas vienas sakinys, nors kontekste jis ne taip baisiai skambėjo. Kai tu tą sakinį gali ištraukti į antraštę, jį ir ištrauksi, o tada turėsi teisintis, kad norėjai sakyti ne visai taip“, – palygino A.Puklevičius.
