Šalies vadovo vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė anksčiau teigė, kad Prezidentūra apie dvipramiškai įvertintą pokalbį žinojo iš anksto ir galėjo derinti to pokalbio linijas. Savo ruožtu G.Landsbergis tvirtino, kad apie šį pokalbį Vyriausybė sužinojo iš kaimyninių valstybių partnerių.
„Vienintelis žodis, kurį galiu pasakyti – apmaudu. Tai apsunkina darbą. Informaciją mes dabar gauname per mūsų partnerius, esame susitarę, kad būtume informuoti laiku. Ačiū Dievui, kad turime kitų draugų už Lietuvos ribų. Žinau, kaip tai atrodo, bet, deja, tokios yra aplinkybės. Tikiuosi, kad tai išsispręs ir netruks ilgai, nes tai labai negera praktikta“, – kalbėjo jis.
Anot G.Landsbergio, užsienio partneriai jau spėjo sureaguoti į prezidento Gitano Nausėdos interviu BBC išsakytas mintis, kad su A.Lukašenka reikia kalbėtis. „Yra reakcijų, sakykime taip“, – trumpai situaciją įvertino ministras.
„Yra valstybių, ir mūsų kaimyninių valstybių, kurios jaučiasi išduotos Vokietijos vienašališkų veiksmų. Joms labai svarbu, kurioje pusėje mes esame“, – pabrėžė G.Landsbergis.
Paklaustas, ar A.Merkel ir A.Lukašenkos pokalbiai galėtų turėti kokios nors naudos, G.Landsbergis svarstė, kad kol kas tai sunku įvertinti.
„Lenkija turi sukaupusi didžiules pajėgas prie sienos. Jie saugo sieną labai rimtai, į tai investuoja daugybę pinigų. Mes statome sieną. Tai dabar – tęsti ar netęsti? Išsisprendė ar neišsisprendė? Labai, labai keista situacija“, – apibendrino G.Landsbergis.
Nusižengė Konstitucijai?
Seimo užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas, konservatorius Žygimantas Pavilionis tvirtino, kad Prezidentūra, užsienio reikalų klausimais nesitardama su Vyriausybe, nesilaiko šalies Konstitucijos.
„Konstitucijoje yra aiškiai pasakyta, kad prezidentas užsienio politiką vykdo kartu su Vyriausybe. Konstitucijoje taip pat aiškiai pasakyta, kad Vyriausybei atstovauja ministrė pirmininkė. Kas vadovauja ministerijoms, irgi žinome. Dirbant kartu tokiais jautriais klausimais negalėjo įvykti jokios konsultacijos nepaskambinus, nepasitarus su premjere ar užsienio reikalų ministru“, – sakė Ž.Pavilionis.
Jis informavo, kad komitetas artimiausiu metu kviesis prezidento patarėją Astą Skaisgirytę, kad ši paaiškintų Prezidentūros poziciją.
„Kas yra tie, su kuriais, jūsų nuomone, šioje valstybėje būtina tartis? Kaip mes žiūrime į Konstitucijoje įtvirtintą užsienio politikos derinimą su Vyriausybe? Koks vaidmuo tuo metu yra parlamento ir visų mandatų užsienio politikoje?“ – klausė konservatorius.
Prezidento patarėja interviu „Žinių radijui“ trečiadienį patvirtino, kad Prezidentūra tą pačią dieną buvo informuota apie planuojamą A.Merkel skambutį A.Lukašenkai, tačiau nesureikšmino to fakto, jog apie pokalbį nepranešė kitiems vadovams.
„Nežinau, ar reikėtų sureikšminti šituos dalijimusis. Žinoma, kad visi dalinasi informacija tiek, kiek reikia, ir prieš, ir po. Svarbiausia turbūt yra tai, kad žinutės, kurias norėjome perteikti, buvo perteiktos“, – sakė A.Skaisgirytė.
Klausiama, ar tai esanti normali situacija, kad apie tai nežinojo Užsienio reikalų ministerija, patarėja atsakė: „Labai gaila, kad nežinojo, bet dar sykį pasakysiu, kad tiek, kiek būtina, tiek yra kitos institucijos supažindinamos“.
Ž.Pavilionis nurodė kasdien bendraujantis su parlamento nariais iš Lenkijos, kurie G.Nausėdos paramą A.Merkel skambučiams įvardija kaip „gilų nusivylimą“.
„Manau prezidentas suprato arba gal dar supras, kad tokiu momentu tu negali taip elgtis. Negali užmiršti, kad su kaimynu tau teks gyventi dar šimtus metų į priekį“, – pridūrė URK pirmininkas.
Derybos su A. Lukašenka yra vykstančios?
G.Landsbergis atkreipė dėmesį, kad derybos dėl situacijos pasienyje su Baltarusijos autoritariniu lyderiu A.Lukašenka yra vykstančios, o tai yra pavojingas kelias.
„Derybos de facto yra vykstančios. Aš tik galiu pakartot, kad mano nuomone, tai yra pavojingas kelias dėl to, kad visą laiką yra lūkestis, kai mes deramės su kuo nors, kad esam ant to paties puslapio, mes abu deramės teisės kalba“, – sakė ministras.
„Diktatoriai, autoritarai yra žinomi tuo, kad jie nesilaiko teisės normų, tai reiškia, kad net ir susitarus – nereiškia, kad jie to laikysis. Tai jei galima tikėtis, kad mes pasiekėm kažkokių rezultatų ir bus patraukti žmonės nuo sienų ar kas nors tokio, tai mes niekada negalėsim žinoti, kiek jų bus patraukta, kur jie bus patraukti, kas darysis toliau, kada bus naujas žingsnis iš autoritaro pusės, tai labai pavojinga“, – pridūrė jis.
Anot G.Landsbergio, Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos vadovas galėjo pareikalauti išbraukti šios šalies oro vežėją „Belavia“ iš naujų Europos Sąjungos sankcijų sąrašo.
Pasak ministro, šiuo metu dėl sankcijų vyksta derybos, o siekis išbraukti „Belavia“ yra „didelis politinis atsitraukimas“.
„Vyksta derybos. Mes esame savo poziciją pasakę labai aiškiai dėl to, kad iš principo aplink 27-ių stalą pirmadienį Užsienio reikalų tarybos metu buvo sutarta, kad sąrašas iš principo nebus keičiamas, kitaip tariant – nė viena valstybė neišsakė prieštaravimo (...).
Šiuo atveju, tai yra didelis politinis atsitraukimas nuo to, dėl ko labai sunkiai dirbome, kad turėtume konsensusą“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Trečiadienį Vokietijos kanclerė A.Merkel antrą kartą šią savaitę kalbėjosi su Baltarusijos autoritariniu prezidentu A.Lukašenka – tai buvo pirmieji kurio nors Vakarų lyderio pokalbiai su A.Lukašenka nuo pernai rugpjūtį įvykusių ir Vakarų nepripažįstamų prezidento rinkimų.
