„Aptarėme tuos du pokalbius, kurie įvyko su A.Lukašenka. Nes norėjau labai tiksliai žinoti, apie ką buvo kalbama, kas buvo įsipareigota arba atvirkščiai – kokių dalykų atžvilgiu nebuvo prisiimta jokių įsipareigojimų. Kad paneigtume tuos mitus, kurie šiuo metu yra visaip plėtojami.
Pirmiausiai noriu pasakyti labai aiškiai, kad jokių pasiskirstymų, ar 5 tūkst., ar 2 tūkst. migrantų – jokių susitarimų šiuo klausimu nebuvo. Vokietijos kanclerės pagrindinis tikslas buvo spręsti humanitarinę krizę“, – pirmadienį aiškino G.Nausėda.
Anot jo, humanitarinę krizę šiuo metu galima spręsti stabdant naujus skrydžius į Minską ir skatinant skrydžius, kuriais migrantai būtų grąžinami į kilmės šalis.
„Vyksta ir viena, ir kita. Vyksta pakankamai sėkmingai. Manau, atėjo tas laikas, kai nuo dvišalių kontaktų reikia pereiti prie daugiašalių kontaktų, kad nebūtų kažkokių įtarimų, jog kažkas yra daroma kažkam už nugaros.
Šį uždavinį puikiausiai galėtų atlikti Europos Sąjungos institucijos – ne politiniu, o techniniu lygiu“, – pabrėžė prezidentas.
Europos Komisija trečiadienį pranešė rengsianti „technines derybas“ su Baltarusija migrantų klausimu. G.Nausėda teigė, kad tokios derybos netrukus prasidės.
„Tikrai aktyviai dalyvausime šiame derybų procese. Pirmiausiai labai pagrįstai keldami poreikį, kad būtume iš anksto informuojami, kad būtų labai aiškiai žinomos tos raudonosios linijos, apie kurias kalbame. Ir kad nebūtų net kalbos apie jokį Baltarusijos save vadinančio prezidentu pripažinimą.
Šiandien tai yra žmogus, nelaimėjęs rinkimų, sufalsifikavęs rinkimus, ir šia prasme nieko naujo neįvyko. Mūsų situacijos vertinimas nei kiek nepakito“, – pabrėžė G.Nausėda.
Vokietijos kanclerė praėjusią savaitę dukart bendravo su A. Lukašenka – tai buvo pirmieji kurio nors Vakarų lyderio pokalbiai su A.Lukašenka nuo pernai rugpjūtį įvykusių ir Vakarų nepripažįstamų prezidento rinkimų.
Po šių pokalbių A.Lukašenka pareiškė, kad Vokietijos kanclerė A.Merkel derėsis su ES dėl „humanitarinio koridoriaus į Vokietiją“ atvėrimo.
„Europos Sąjunga kuria humanitarinį koridorių 2 tūkst. stovykloje esančių pabėgėlių. Prisiimame atsakomybę grąžinti likusius 5 tūkst. žmonių namo – kiek tai įmanoma ir jeigu jie to pageidauja“, – pareiškė A.Lukašenkos atstovė Natalia Eismant.
Tuo metu Vokietijos valdžios atstovai suskubo šiuos teiginius paneigti – aiškinama, kad Minsko teiginys, jog Vokietija yra pasirengusi priimti apie 2 tūkst. migrantų, įstrigusių Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje ir norinčių patekti į Europos Sąjungos teritoriją, neatitinka tikrovės.
G. Nausėda kariams: šiandien vėl esame pirmoji laisvės gynėjų grandis
G.Nausėda pirmadienį, Kariuomenės dienos išvakarėse, aplankė Lietuvos karius, vykdančius užduotis prie valstybės sienos. Šalies vadovas pabrėžė karių, padedančių saugoti Lietuvos sieną, profesionalumą, kovinę dvasią ir ištikimybę.
Prezidentas – vyriausiasis Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadas – pasveikino Lietuvos karius su profesine švente ir padėkojo jiems už garbingai atliekamas pareigas.
Lankydamasis Druskininkuose įsikūrusioje Lietuvos kariuomenės Priešakinėje operacijų bazėje prezidentas pažymėjo, kad šiandien, kaip ir prieš 103 metus, efektyvi Lietuvos gynyba neįmanoma be stiprios, tinkamai aprūpintos kariuomenės, be motyvuotų, aukštos kovinės dvasios, gerai parengtų karių.
„Tvirta ir nepalaužiama, pasiruošusi reaguoti į bet kokias grėsmes Lietuvos kariuomenė yra mūsų laisvės skydas. Sienų kontrolė yra vienas svarbiausių suverenios valstybės požymių. Lietuvos kariuomenė čia ir dabar ne tik padeda apsaugoti Lietuvos valstybės sieną, bet ir gina valstybės nepriklausomybę“, – į karius kreipėsi šalies vadovas.
Prezidentas priminė, kad, prieš 103 metus bolševikams peržengus valstybės sieną, Lietuvos kariuomenė susikūrė savanorių pagrindu ir išstūmė priešus. Šalies vadovas padėkojo šiandienos savanoriams, šauliams, vietos ir verslo bendruomenėms, visiems, kurie iššūkių akivaizdoje susitelkė padėti kariams ir pasieniečiams, kitaip pasiryžo prisidėti prie krašto gynybos.
„Lietuvos kariuomenė semiasi stiprybės ir iš šimtamečių Lietuvos karybos tradicijų, ir iš Lietuvos partizanų kovos. Šiandien vėl patiriame agresyvų spaudimą iš Rytų. Šiandien vėl esame pirmoji laisvės gynėjų grandis. Stovime šioje grandyje kartu su NATO sąjungininkais – vieningi ir atsparūs“, – kariams sakė prezidentas.
