Pasak profesinių sąjungų, siūlomi pakeitimai lems masinį pareigūnų pasitraukimą iš sistemos.
„Šiandien yra apie 50 proc. pareigūnų, kurie visi yra pensinio amžiaus. Šitas skaičius iki 2023 metų, kai ruošiama reforma, gali padidėti dar. Mes matome, kad didžioji dalis pareigūnų, pagal esamą projektą, ruošiasi išeiti iš sistemos“, – teigė Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkė Loreta Soščekienė tvirtina, kad pareigūnai nėra prieš reformas, tačiau pasisako „prieš manipuliacijas ir faktų iškraipymą grindžiant reforma“ ir ypač pasigenda tinkamo dėmesio savo socialinėms garantijoms ir darbo užmokesčiui.
Pasak jos, turintiems penkerius ar mažiau metų darbo stažą pareigūnams, bausmių vykdymo sistema yra „tik tarpinė stotelė“, nes didelė jų dalis dėl mažų atlyginimų, psichologinio krūvio vėliau renkasi kitas statutines profesijas.
Profesinės sąjungos tvirtina, kad ministerija iš esmės nėra numačiusi ir darbo sąlygų darbuotojams gerinimo.
„Mes nematome iš ministerijos pristatymo, kad darbuotojų darbo sąlygos gerėtų“, – teigė Vilniaus pataisos namų profesinės sąjungos vadovas Darius Čekavičius.
Gundo pusės metų atlyginimo kompensacijos
L. Soščekienė taip pat pasigenda ministerijos dėmesio pareigūnų darbo sąlygų gerinimui, sakydama, kad „rūpesčio pareigūnais reformoje nesimato“.
Ji tvirtina, kad reforma leis pareigūnams palikti sistemą „su didžiulėmis kompensacijomis“, nes Vidaus tarnybos statutas reformos atveju atleidžiant darbuotoja arba jam nesutikus su naujomis siūlomomis pareigomis numato galimybę gauti iki šešių mėnesių vidutinį atlyginimą. Tai, pasak jos, lemtų dar didesnį Bausmių vykdymo sistemos darbuotojų trūkumą, nes jau šiuo metu trūksta apie trečdalio pareigūnų.
„Ar šita reforma taupytų darbo užmokesčio lėšas – tai yra labai didžiulis klausimas. Kalbant ne tik apie darbo užmokestį, o apie tai, kas ateina į šią sistemą – specialybė yra tikrai labai nepatraukli. Jei į kitas statutines įstaigas dar šiaip taip surenkami pareigūnai (...), į bausmių vykdymo sistemą, pavyzdžiui, šiemet mokymo centre atėjo septyni žmonės“, – kalbėjo ji.
„Atsistokite į to pareigūno vietą: turiu 25 metų darbo stažą, esu pavargęs dirbti, bet dar dirbu. Dabar turiu galimybę išeiti su šešiomis išeitinėmis (...). Aš manau, kad didžioji žmonių dalis susigundys“, – pridūrė L. Soščekienė.
Kritikuoja dėl sistemos darkymo
Anot LTPF vadovės, tik vienoje iš daugiau nei 30 ministerijos pateiktų skaidrių tik vienoje užsimenama apie tai, kad numatoma didinti pirmos grandies pareigūnų darbo užmokestį.
„Yra labai apmaudu ir pikta, kada vienas iš reformos iniciatorių, kalbu apie viceministrą Elaną Jablonską, kuris buvo buvusio komisaro Lino Pernavo komandoje ir kartu su šia komanda sudarkė vieną sistemą, dabar stengiasi tai padaryti su kita“ – teigė ji.
Pasak profesinių sąjungų, ministerija, inicijuodama pertvarkas, be kita ko ketina atleisti daugiau nei pusę – 55 iš 99 įstaigose vadovaujančias pareigas užimančių darbuotojų. Tai, anot K. Pauliuko, lems ir dalies pareigūnų, turinčių 15 ir daugiau metų stažą, pasitraukimą iš sistemos, nes šie sako nematantys prasmės dirbti nelikus didelę patirtį sukaupusių vadovų.
L. Soščekienė sako, kad tam greičiausiai prireiks bent 500 tūkst. eurų.
Jos teigimu, dar vienas iš reformos tikslų – atskirti nuo Kalėjimų departamento Probacijos tarnybą, padarant ją tiesiogiai pavaldžia Teisingumo ministerijai. Greta veiktų ir ministerijai pavaldi Lietuvos penitencinė tarnyba.
„Sakoma, jums turėtų būti garbė dirbti Teisingumo ministerijos pavaldume. Kolegos, tai yra ne argumentas, tai – kažkokia beletristika, visiškai niekuo neparemta (...), neva pakils atlyginimai. Tuos atlyginimus galima kelti ir dabar, tą įstatymas leidžia. Kažkodėl šitas dalykas nedaromas“, – sakė L. Soščekienė.
Pasigenda pagrįstų duomenų
D. Čekavičius be kita ko tikino, kad ministerija, grįsdama reformos būtinybę, remiasi klaidingais duomenimis dėl nuteistųjų, tenkančių pareigūnams, skaičiaus, dėl jų išlaikymo kaštų, nes, pavyzdžiui, įtrauktas ir jau daugiau nei dvejus metus neveikiantis Lukiškių tardymo izoliatorius.
D. Čekavičiaus teigimu, pateikiami faktai dėl skirtingų darbuotojų atlyginimų už tas pačias funkcijas nėra korektiški, nes skirtingų įstaigų funkcijos skiriasi.
Anot jo, taip pat „melagingai teigiama“, kad per 30 metų bausmių vykdymo sistemoje nebuvo jokių teigiamų pokyčių, nes yra nemažai pavyzdžių, kai nuteistieji, išėję į laisvę, atsisakė priklausomybių, dalindavosi patirtimi su kitais nuteistaisiais.
D. Čekavičiaus teigimu, jau uždarius Lukiškių tardymo izoliatorių ir prijungus kolektyvą prie Vilniaus pataisos namų, į pensiją pasitraukė apie 20 proc. darbuotojų, „turinčių didžiausią darbo patirtį“, nes jie būtent ir pasinaudojo pusės metų išeitinių galimybėmis, o jei tai pasikartos, įstaigos tinkamos veiklos, t.y. organizuoti nuteistųjų priežiūrą, resocializaciją, užtikrinti būtų nebeįmanoma.
Teisingumo ministerija pradėjo bausmių vykdymo sistemos pertvarką, pirmasis pataisų paketas jau pateiktas Seimui. Juo siūloma Probacijos tarnybą iš Kalėjimų departamento perduoti Teisingumo ministerijai.
Ministerija tikisi, kad Probacijos tarnybai suteikus daugiau įgaliojimų tarnyba galės efektyviau vykdyti probaciją, mažiau žmonių nusikals pakartotinai.
Taip pat ministerija siūlys keisti Kalėjimų departamento pavadinimą, kad vietoje dešimties atskirų juridinių vienetų būtų įkurta Lietuvos penitencinė tarnyba. Ministerija teigia, kad taip bus atsisakyta perteklinių funkcijų ir pareigybių. Projektas dėl šio pertvarkos etapo Vyriausybėje dar nesvarstytas.
