„Niekas nesiginčys, kad reikia pokyčių sveikatos apsaugos paslaugų kokybėje, (...) kad turime paruošti savo sveikatos apsaugos sistemą būsimoms infekcijoms. Taip, kaip parodė pandemija, tiek pasaulyje visos organizacijos pripažįsta, kad jos turi save stiprinti ir pasiruošti ateičiai, taip ir Lietuvoje mes turime būsimoms infekcijoms irgi pasiruošti“, – po apsilankymo LSDP frakcijos posėdyje apie inicijuojamą sveikatos sistemos reformą teigė A. Dulkys.
Ministras akcentavo, kad reformomis reikia spręsti skaitmeninimo klausimus, didesnį dėmesį skirti psichikos sveikatos raštingumui ir postpandeminiam procesui.
„Lietuva niekada neskyrė pakankamo dėmesio, bet reikia skirti, ir mes tam esame numatę būtent psichikos sveikatos raštingumo ir būtent postpandeminiam procesui. Ir labai svarbu, ką mes norime padaryti, tai konsoliduoti ilgalaikės priežiūros ir kai kurios sveikatos apsaugos paslaugas būtent orientuojantis į mūsų senėjančią visuomenę ir į būtent tokių paslaugų teikimą“, – pabrėžė ministras.
A. Dulkio teigimu, šiose kryptyse sveikatos priežiūros sistemoje ir yra reikalingiausi pokyčiai.
„Tuo labiau, jeigu pažiūrėsime į ES institucijų siunčiamas žinutes, kokių reformų, kokių pokyčių iš Lietuvos tikimės. Nes jeigu mes norime pakeisti kai kuriuos rodiklius valstybės mastu, visų pirma, kad Lietuvoje būtų ilgesnė tikėtino sveiko gyvenimo trukmė, kur mes dabar tikrai atsiliekame, jeigu mes norime pagerinti išvengiamo mirtingumo rodiklius tiek po prevencinių priemonių, tiek po gydomųjų priemonių, tai būtent tokios reformų kryptys į tai yra nukreiptos, kad gerėtų tie Lietuvos bendri rodikliai“, – sakė jis.
LSDP frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas neslėpė, kad ministro apsilankymas frakcijoje abejonių reforma neišsklaidė, nes nepateikė konkrečių atsakymų į užduotus klausimus.
„Pasakysiu pavyzdį. Jeigu mes šnekame apie ambulatorinių paslaugų plėtrą, tai šeimos gydytojų, šeimos gydytojų komandų ir pan., tai apie tai juk kalbama ne pirmus metus. Kiek aš prisimenu, septintus ar aštuntus. Tam turi būti padaryti labai konkretūs žingsniai, tai yra, iš kur atsiras daugiau šeimos gydytojų, nes jų net ir didmiesčiuose trūksta, eilės yra didelės. Iš kur atsiras slaugytojų, kurie dalyvautų tose komandose, vadinamose šeimos gydytojų, iš kur atsiras papildomas finansavimas. Tai yra labai praktiniai, buitiniai klausimai, šitų atsakymų nėra“, – sakė G. Paluckas.
Politikas akcentuoja, kad šiuo metu ministerija nėra paruošusi apibrėžtos reformos.
„Dabar mes turime labai keistą etapą, kai pačios reformos, kurią inicijuoja ministerija, nėra, šią atsakomybę, suformuoti šios reformos viziją yra permesta savivaldybėms, savivaldybės dabar turi vienos kitą sugraužti, kanibalizuotis, kažkas dabar turi derėtis, Utena turi spręsti, ar uždaryti Anykščiuose chirurgiją, ar neuždaryti. Šitaip tiesiog negali būti, nes tai yra ministerijos atsakomybė. Paruoši reformos planą, visi diskutuoja, derasi, pykstasi ir grįžti su tam tikru nauju projektu“, – stebėjosi G. Paluckas.
„Kai ateis reforma į Seimą, tai kol kas pasitikėjimo mūsų tikrai nepadidino. Atvirkščiai, kaip ir buvo replikuota, 50 minučių diskutuojame, atsakymų į labai konkrečius klausimus, daugelį iš jų, nėra. Tai tas tikrai neįkvepia“, – pridūrė jis.
