Nemenkas kyšis praėjusį antradienį pavakare buvo pasiūlytas statinį pardavinėjusios bendrovės „Neringos vanduo“ direktoriui Dangerui Aleksandrovui.
Pasak jo, pinigai dovanų maišelyje buvo atnešti kartu su šampano buteliu. Iš D.Aleksandrovo kabineto išėjęs panevėžietis verslininkas buvo sulaikytas STT pareigūnų.
Prieš tai šis asmuo kyšį siūlė ir Neringos merui Dariui Jasaičiui, kuris apie tai irgi buvo informavęs STT.
Papirkimu įtariamą vyrą užvakar teismas leido suimti vienam mėnesiui.
Nugalėtojas nebuvo paskelbtas
Kaip „Lietuvos rytui“ tapo žinoma, papirkimu įtariamas suimtas asmuo yra Tomas Petras Radikas. Teisėsaugos pranešimuose teigiama, kad jis veikė atstovaudamas kitam aukciono dalyviui – už pastatą didžiausią kainą 262 tūkst. eurų pasiūliusiam 36 metų kauniečiui Simui Vaškevičiui.
Tačiau tikėtina, kad tikrasis pastato pirkėjas ir buvo T.Radikas, kuris vėliau aktyviai rūpinosi aukciono baigtimi.
Rugsėjį vykusiame Klaipėdos apygardos teismo posėdyje liudytojas pasakojo, kad pernai gruodžio mėnesį į aukcioną Nidoje T.Radikas atsivežė S.Vaškevičių ir dar vieną asmenį.
Trijulė aukcione pateikė tris vokus, tačiau laiku užregistruoti pavyko tik S.Vaškevičiaus pasiūlymą, kuris buvo didžiausias.
Vis tik kauniečio skelbti nugalėtoju aukciono komisija nesiryžo, nes paaiškėjo, kad prasidėjus pardavimui jis dar nebuvo sumokėjęs dalyvio mokesčio ir privalomo pradinio įnašo. Nors jis komisijai ir buvo pateikęs išrašą, kad pinigus pervedė dar aukciono išvakarėse.
Šių mokesčių „Neringos vanduo“ sulaukė tik praėjus kelioms valandoms po aukciono pabaigos. Teismo posėdyje buvo paviešintas skandalingas faktas – S.Vaškevičius įmonei įmokų pervedimą atliko tik po to, kai tapo aišku, kad jo pasiūlyta kaina yra didžiausia.
Teismo sprendimas atėmė žadą
Tapti aukciono nugalėtoju pretendavo palangiškis verslininkas Vaidotas Jankauskas, kuris už 150 tūkst. eurų įvertintą objektą pasiūlė 200 tūkst. eurų.
Tačiau „Neringos vanduo“ atmetė abiejų dalyvių pasiūlymus ir netikėtai nutarė iš viso nutraukianti aukcioną.
Tokį sprendimą teismui apskundė ne tik abu konkurso dalyviai. Ieškinį savo įmonei pateikė ir Neringos savivaldybė, kuri įrodinėjo, kad „Neringos vanduo“ iš viso negalėjęs skelbti šio aukciono.
Visų nuostabai, rugsėjo pradžioje skundus išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo teisėja Larisa Šimanskienė, aukciono nugalėtoju paskelbė didžiausią kainą pasiūliusį S.Vaškevičių.
Toks sprendimas buvo priimtas nepaisant to, kad privalomų įmokų laiku nesumokėjęs kaunietis aukcione iš viso negalėjo dalyvauti. Negana to, Neringos savivaldybei atstovavusi advokatė S.Vaškevičiaus atžvilgiu dėl galimo finansinių dokumentų klastojimo ir sukčiavimo teismo net prašė inicijuoti ikiteisminį tyrimą.
Ėmė atakuoti savo pasiūlymais
Netikėtą teismo sprendimą apeliacine tvarka apskundė visas įmokas laiku pervedęs V.Jankauskas.
Jam iš paskos skundus parašė savivaldybė ir „Neringos vanduo“. Abi šalys laikėsi savo – aukcionas buvęs neteisėtas. Per bylinėjimosi laikotarpį pasikeitus direktoriui, su tuo sutiko ir pati savivaldybės įmonė.
Supratęs, kad Apeliacinis teismas gali būti ne toks palankus, T.Radikas pradėjo veikti iš karto.
Iš pradžių V.Jankauską panevėžietis įkalbinėjo atsisakyti skundo, kurti bendrą įmonę ir kartu imtis nupirkto objekto rekonstrukcijos – vietoj kanalizacijos perpumpavimo stoties pastato greičiausiai būtų iškilęs daugiabutis namas.
Tačiau palangiškis tokiu pasiūlymu nesusidomėjo.
Po to panevėžietis siūlėsi iš V.Jankausko nupirkti reikalavimo teisę. Tokiu atveju T.Radikas vietoj palangiškio Apeliaciniame teisme siektų būti pripažintas 200 tūkst. eurų pasiūliusiu aukciono nugalėtoju.
Kai ir šiam planui nebuvo pritarta, verslininkas ėmė kurpti taikos sutartį. Pagal jo sumanymą, visoms šalims atsiėmus savo skundus būtų įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo sprendimas aukciono nugalėtoju paskelbti S.Vaškevičių.
Neslėpė pažinties su T.Radiku
Tokia taikos sutartis turėjo labiausiai tenkinti savivaldybę ir „Neringos vandens“ bendrovę, kuri už parduodamą pastatą būtų gavusi aukcione pasiūlytą didžiausią sumą.
Svarbiausia T.Radikui buvo įkalbėti šį pastatą taip pat nusižiūrėjusį palangiškį.
„Iš T.Radiko sulaukiau daugybės skambučių ir įtikinėjimų. Man buvo siunčiami taikos sutarties projektai. Jis tikino, kad atsiimti savo ieškinius sutinka Neringos bendrovė ir savivaldybė. Betrūksta tik mano parašo“, – pasakojo V.Jankauskas.
Ar palangiškis nusiteikęs atsiimti savo skundą, jo teiravosi „Neringos vandens“ vadovas D.Aleksandrovas.
Neringos meras D.Jasaitis taip pat sakė linkęs pasirašyti taikos sutartį, kuriai dar turėjo pritarti Neringos savivaldybės taryba. Spręsti šį klausimą tarybai buvo pažadėta siūlyti gruodį vyksiančiame posėdyje.
D.Jasaitis tai patvirtino ir praėjusį pirmadienį savo kabinete V.Jankauską su sūnumi Andriumi priėmęs kartu su T.Radiku. Susitikimo metu buvo galima suprasti, kad kurorto vadovas gerai pažįsta T.Radiką, kurį familiariai vadino Tomuku.
Pasirašyti taikos sutartį V.Jankauskui buvo siūloma jau šio susitikimo metu, tačiau palangiškis paprašė laiko dar įsigilinti į visų sutarties egzempliorių tekstus.
Duoti kyšį nebuvo jokio reikalo
„Išgirdęs, kad visos šalys sutinka šį ginčą spręsti taikiai, nusileidau ir aš. Per tuos metus buvau investavęs į kitus nekilnojamojo turto objektus ir man Preiloje esantis pastatas jau nebebuvo tiek įdomus.
Be to, mano išlaidas būtų didinęs ir bylinėjimąsis Apeliaciniame teisme, kuris dar nežinia kaip būtų pasibaigęs“, – taip savo sprendimą aiškino Palangos verslininkas.
Antradienį po pietų jis S.Jasaičiui įteikė pasirašytus taikos sutarties egzempliorius.
Kitos dienos pavakarę paskelbta žinia, kad Panevėžio verslininkas Neringos merui siūlęs kyšį ir tą patį antradienį buvo sulaikytas paperkant „Neringos vandens“ vadovą, V.Jankauskui trenkė kaip žaibas.
Palangiškis niekaip negali suprasti, kam T.Radikui reikėjo papirkinėti kurorto ir savivaldybės įmonės vadovus, jei abu jau buvo pritarę jo pasiūlytai taikos sutarčiai.
Juo labiau, kad ši sutartis dar turėjo būti patvirtinta savivaldybės taryboje, o jos sprendimui „Neringos vandens“ direktorius jokios įtakos neturi.
T.Radikui buvo gerai suprantama, kad miesto tarybai pritarus taikos sutarčiai ir ją patvirtinus teismui, savivaldybės įmonė pastato pirkimo ir pardavimo sutartį pasirašyti privalės ir tam nereikia duoti kyšio.
STT taikinys galėjo būti meras?
Šią žinią aptariantys teisininkai neatmeta galimybės, kad iš tiesų STT taikinys buvo ne kyšį pareigūnams nešęs verslininkas, o pats Neringos meras arba savivaldybės įmonės vadovas.
Esą, su T.Radiku iš anksto susitarę specialiųjų tarnybų agentai galėjo tikėtis, kad D.Jasaitis ir D.Aleksandrovas tokiu siūlymu susigundys. Tačiau abu apsidrausdami apie verslininko pastangas patys pranešė STT.
Kita vertus, tokia versija menkai tikėtina, nes sulaukę mero ir direktoriaus pranešimų specialiųjų tarnybų agentai patys būtų sustabdę panevėžietį ir nutraukę šią operaciją. ˙
