„Turbūt Baltarusijos pareigūnai, kurie stumia žmones į Lietuvą, galėtų įrengti jiems stovyklas“, – LRT radijui teigė A. Skaisgirytė.
Šalies vadovo patarėja taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos pasienio pareigūnai net tik kiekvienu atveju individualiai per humanitarinę prizmę išnagrinėja neteisėtai į valstybės teritoriją bandančius patekti migrantus, tačiau ir suteikia jiems humanitarinę pagalbą.
„Kalbant apie apgręžimus, sienos apsaugos pareigūnai atlieka individualų vertinimą susidūrę su migrantų grupe. Taip pat, ką jie tikrai daro, tai suteikia ir humanitarinę pagalbą, ir medicininę pagalbą, už ką tikrai galima juos ir pagirti, ir pasakyti, kad jie atlieka savo pareigą kaip įmanoma geriau ir humaniškiau“, – atkreipė dėmesį A. Skaisgirytė.
„Žinoma, jie turi priimti sprendimą savo kompetencijos ribose – grąžinti ar ne. Tačiau aš šiuo atveju pasitikėčiau pareigūnais, kurie dirba, vadovaudamiesi galiojančiais įstatymais, atsižvelgdami į žmonių humanitarinius poreikius. Vis dėlto sienos kirtimas turi būti teisėtas ir pabėgėlio statuso prašymas gali būti teisėtu keliu pateiktas“, – pažymėjo ji.
ELTA primena, kad T. V. Raskevičius pasiūlė, kad „visi trečiųjų šalių civiliai turėtų būti surenkami į transporto priemones ir gabenami į pasienio teritorijoje zonoje įrengtus „humanitarinius centrus“, kuriuose jie gautų humanitarinę pagalbą, maistą, būtinąją medicinos pagalbą ir pasiūlymą pasinaudoti humanitariniu koridoriumi repatrijuojant.“
Palaiko norą pratęsti nepaprastąją padėtį pasienio ruože su Baltarusija
Asta Skaisgirytė teigia, kad pratęsti pasienio ruože prie Lietuvos sienos su Baltarusija nepaprastosios padėties terminą yra teisingas sprendimas. Ji taip pat pridūrė, kad siūlymas nepaprastąją padėtį įvesti ir prie Lietuvos-Lenkijos sienos irgi yra argumentuotas. Anot jos, nors matomi deeskalacijos ženklai, visgi migrantų krizė dar nėra pasibaigusi.
„Migrantų krizė, ką mes vadiname hibridine ataka, nesibaigė. Tiesa, pastaruoju metu stebime tam tikrą padėties stabilizavimą. Migrantų, bandančių kirsti Baltarusijos-Lietuvos sieną nelegaliai, yra kasdien, tačiau nėra tiek daug, kiek būdavo prieš mėnesį ar kelis“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė A. Skaisgirytė.
„Reikia pasakyti, kad rezultatų davė tam tikra ES institucijų ir šalių narių vadovų politika kalbantis su jų kilmės šalimis ir stabdant skrydžius. Dabar, pagal paskutinę informaciją, pastarąsias savaites nebeliko skrydžių iš Jordanijos, Sirijos, Kataro, Irano, tai jau yra gerai. Į Iraką iš Baltarusijos buvo repatrijuojami migrantai ir, kaip teigia atviri šaltiniai, 1800 žmonių grįžo į savo tėvynę. Vyksta procesas, kuris šiek tiek nuima spaudimą, šiek tiek stabilizuoja situaciją, tačiau nelaikome, kad tai jau yra pabaiga, todėl pratęsti nepaprastąją padėtį pasienio ruože su Baltarusija yra visiškai teisingas veiksmas“, – pridūrė prezidento vyriausioji patarėja.
Anot A. Skaisgirytės, pratęsimo terminas turi būti ribotas, o vėliau bus galima svarstyti, ar vertėtų nepaprastąją padėtį pratęsti dar ilgesniam laikui.
„Sausio mėnesį vėl bus galima sugrįžti, įvertinti padėtį ir spęsti, ką daryti toliau“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
A. Skaisgirytės teigimu, Vidaus reikalų ministerija siūlymą nepaprastąją padėtį įvesti ne tik prie Lietuvos-Baltarusijos, tačiau ir prie Lietuvos-Lenkijos sienos yra įvertinusi, tačiau ji tikisi, kad Seime bus pateikta daugiau argumentų.
„Dėl pasienio ruožo su Lenkija yra naujas elementas, manau, kad Vidaus reikalų ministerija siūlydama gerai įvertino, kodėl jis reikalingas, o Seime, kai bus priimami atitinkami nutarimai, žinoma, tikimės, kad bus pateikta daugiau argumentų. (...) Jeigu tai padės pasieniečiams aktyviau, geriau dirbti, žinoma, kad tai bus pateisinimas“, – sakė A. Skaisgirytė.
ELTA primena, kad nuo lapkričio 10 d. pasienio ruože prie Lietuvos sienos su Baltarusija ir 5 kilometrų į valstybės gilumą nuo jo bei užsieniečių apgyvendinimo vietose įvesta nepaprastoji padėtis, kurios tikslas – mobilizuoti pajėgas ir užkardyti kelią neteisėtam migrantų judėjimui. Nepaprastoji padėtis pasienio ruože įvesta mėnesiui.
Europos Sąjunga ir JAV dėl migrantų krizės kaltina Baltarusijos autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, kuris, jų teigimu, keršija už Bendrijos sankcijas jo režimui, įvestas dėl represijų prieš opoziciją.
