Šypsotės? Nesunkiai nuspėtumėte, kad kitąmet, kai per Vilniaus gimtadienį sausio 25-ąją R.Šimašius vėl teiks garbingiausius sostinės apdovanojimus, statybininkų tarp nominantų nebus.
Vėl bus apdovanojami garbūs mokslininkai, menininkai, verslininkai. Nes visi statybų darbai, kuriuos užsako savivaldybė, vyksta kreivai šleivai, beviltiškai vėluoja.
Nebent savivaldybė galėtų apdovanoti statybininkus, už beprotiškai didžiulę kainą sparčiai nugriovusius Profsąjungų rūmus. Bet čia juk griovimas, nors ir atliktas keletą metų anksčiau, nei reikėjo.
Kodėl savivaldybei taip nesiseka nusisamdyti padoraus, laiku darbus atliekančio rangovo, atsakymas paprastas: mažiausia kaina.
Konkursuose laimi tos įmonės, kurios pasiūlo neįtikėtinai žemas kainas, o pradėjusios darbus per teismus mėgina išsireikalauti didesnių sumų arba bankrutuoja.
Tokia žanro klasika ir rekonstruojant dešiniąją Neries krantinę. Apie peripetijas vėliau, o dabar pasvarstykime, kiek savivaldybė pralošė samdydama mažiausią kainą pasiūliusį ir paskui bankrutavusį rangovą.
Kai tas rangovas „LitCon“ paskelbė apie bankrotą, subrangovai neprisiėmė įsipareigojimo toliau vykdyti sutartį. Sutartis buvo pasirašyta 2018-aisiais, kai darbų ir medžiagų kainos buvo kur kas mažesnės.
Jeigu savivaldybė būtų išsirinkusi ne mažiausią, o realią tuo metu kainą siūlančią įmonę, apie jokį bankrotą niekas nekalbėtų ir darbai jau šiemet būtų užbaigti.
Jiems nutrūkus valdžia pažadėjo naują dešiniosios Neries krantinės rekonstrukcijos darbų konkursą paskelbti iki metų pabaigos. Kaip manote, kiek bus viskas pabrangę, kiek užsiplėš naujasis rangovas?
Štai toks mažiausios kainos principas – pigią mėsą šunys ėda. Tačiau kai už neįtikėtinai mažą kainą sutikę dirbti rangovai vienas po kito bankrutuoja, kyla klausimas: o gal tai kam nors naudinga?
Kas ten paskui supaisys, ar „nenunešė“ bankrutavusi įmonė valdiškų pinigų, juolab kad bankroto procedūros trunka ne vienus metus?
Dabar dešiniojoje Neries krantinėje vyksta darbai, bet tik išvežamos statybinės medžiagos. Kad netrukdytų pėstiesiems ir nepiktintų jų.
Savivaldybė žadėjo, kad toliau rekonstrukcija vyks pavasarį, bet ar kas nors tiki jos pažadais?
Valdininkų žodžiais, nepadarytų darbų liko visai nedaug: keliuose plotuose iškloti dangas, įrengti mažosios architektūros elementus ir pasodinti želdinius. 94 procentai numatytų projekto darbų esą jau atlikta.
Ir vėl kyla klausimas: jeigu jau tiek nedaug liko, ar nebuvo galima subrangovų priprašyti juos užbaigti?
Ne, nebuvo. Juk tvarkingai užbaigus darbus apie jokius papildomus pinigus nepasvajotum.
