„Tikiuosi, kad perteklinės politinės jėgos naudojimas liausis Vyriausybės ir prezidento santykiuose. (...) Absurdiška, kai EK vadovė atvažiuoja ir užduoda klausimą, kas jums atstovauja ES, kur jūsų ambasadorius, tai kas jums negerai ir kaip nesugebate vidaus politikoje susitarti, tai tikrai nedaro garbės ir šalies reputacija menksta“, – socialdemokratų tarybos posėdyje kalbėjo G. Paluckas.
„Aukso laikotarpis pasibaigė, mes matome konfliktus, ir čia reikalinga bendra šalies vienybė, siekiant apginti ir atstovauti nacionaliniam interesui“, – pridūrė G. Paluckas.
Kritiką dėl užsienio politikos klausimų sprendimo išsakė ir Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė. Anot jos, nesikalbėjimo politika prie bendrų kompromisų nepriveda.
„Keliu klausimą, ar Lietuva turi strategiją, kaip derinti ES saugumą ir humanitarinius tikslus? Šiuo požiūriu reikėtų vertinti ir kilusią įtampą dėl Vokietijos kanclerės Merkel skambučio Lukašenkai.
Sprendžiant įvairias problemas, nesikalbėjimo politika dar niekur nepasiteisino, o reakcija Lietuvoje iš valdančiųjų buvo gana keistoka“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
„Užsienio politika negali būti vien tik kategoriškų pareiškimų zona, o dabar kartais susidaro toks įspūdis. Užsienio politika yra kompromisai, o tik po to – vieši pareiškimai. Devynis kartus tariesi, derini, o dešimtą kartą skelbi.
Man dabar susidaro įspūdis dėl tam tikrų viešų argumentų valdančiųjų, dėl analizės stokos, kodėl priimami ar viešinami vieni ar kiti sprendimai užsienio politikoje, kokios sprendimų pasekmės, kokios rizikos, žvelgiant į tai, kaip tai atsilieps vėliau“, – pridūrė LSDP lyderė.
