Nors dar 2019 metais Aukščiausiasis teismas įpareigojo likviduoti bankrutavucią bendrovę „Ronier Development“, tačiau tai turinti padaryti Renata Kaladytė regis nejudina nė piršto.
Dabar ši bankroto administratorė surado ir užtarėją – Klaipėdos apylinkės prokuratūros vadovą, kuris konstatavo, jog R.Kaladytė neturi pareigos vykdyti nuosprendžio.
Paskyrė fiktyvų direktorių
Pirmąjį apkaltinamąjį nuosprendį likviduoti bendrovę „Ronier Development“ dar 2017 metais priėmė Klaipėdos apylinkės teismas. Tuo pačiu nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmėmis buvo nuteisti ir du žinomi aferistai – Rolandas Nadzeika ir Vytautas Nemunis.
Teismas konstatavo, kad šie sukčiai, pasinaudoję „Ronier Development“ ketino užgrobti sėkmingai veikusią ir daug turto turinčią uostamiesčio bendrovę „Hoja Electronics“, kuri gamina jungtis vėjo jėgainėms.
Tuo metu, kai šios įmonės vienintelė savininkė Rimutė Pocienė buvo komandiruotėje Vokietijoje, sukčiai suklastotjo dokumentus ir akcijas fiktyviai pardavė „Ronier Development“, o direktoriumi paskyrė R.Nadzeiką.
Turtą skubiai perpumpavo
Fiktyviai pakeitę akcininką ir vadovybę, sukčiai ėmė žaibiškai perpumpuoti užgrobtos įmonės turtą.
Aferistai didelese pinigų sumas pervedė dokumentus padėjusiam parengti Kauno advokatui Vitoldui Martovičiui bei kitoms susijusioms įmonėms. Per dieną buvo parduotas ir prestižinėje Palangos vietoje esantis namas su erdviu sklypu.
O tam, kad būtų galima pasisavinti lėšas buvo išrašytas fiktyvus 300 tūkstančių eurų vertės vekselis, pagal kurį anstoliai iš įmonės sąskaitos nurašė pinigus.
Savininkės į biurą neįleido
Galbūt ši įmonės užgrobimo operacija sukčiams būtų sėkmingai pasibaigusi, jei ne ryžtingi tikrosios bendrovės savininkės R.Pocienės ir direktorės Rasos Mikuckienės veiksmai.
Sužinojusi apie užgrobimą, įmonės savininkė nedelsiant iš komandiruotės Vokietijoje grįžo į Lietuvą ir ten dar kartą patyrė šoką.
Tikrosios savininkės sukčių pasamdyta apsaugos tarnyba nenorėjo įleisti į bendrovės patalpas, o atvykę nepažįstami asmenys pareikalavo perduoti įmonės turtą ir dokumentus.
Prokuroras buvo apstulbęs
Moterys kreipėsi į policiją ir prokuratūrą.
Tuometis Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovas Giedrius Danėlius iš pradžių net nepatikėjo, kad šiais laikais galimi tokie dalykai. Tačiau, kai įsigilino į visus faktus, nurodė nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą.
„Nenoriu, kad Kaunas persikeltų į Klaipėdą“,- pusiau juokais tuomet sakė pareigūnas.
Po kratos – įrodymai
Iš pradžių įtarimai buvo pareikšti tik vienam V.Nemuniui – nebuvo įrodymų, kad R.Nadzeika žinojo, jog perkamos neegzistuojančios akcijos.
Tačiau įrodymai atsirado, kai pareigūnai atliko kratą advokato V.Martovičiaus kontoroje, kur buvo rengiamos fiktyvios sutartys. Po to buvo pareikšti įtarimai ne tik R.Nadzeikai, bet ir įmonei „Ronier Development“ bei dar keliems asmenims, padėjusiems perpumpuoti turtą.
Nuteisė visi teismai
Nors atrodė, kad bandymas užgrobti įmonę buvo akivaizdus, tačiau tyrimas ilgai užtruko teismuose. Kaltinamieji visaip vilkino procesą ir tik 2017 metų lapkritį Klaipėdos apylinkės teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį.
Tačiau aferistai nepasidavė ir skundė sprendimą. R.Nadzeika aiškino, jog buvo įsitikinęs, kad V.Nemunis yra tikrasis įmonės akcijų savininkas, todėl ir sudarė sandorį. Tuo tarpu jo bendrininkas įrodinėjo buvęs pirmuoju bendrovės akcininku ir jas perleidęs formaliai, nes dėl jam pareikštų milžininškų civilinių ieškinių savo vardu negalėjo turėti jokio turto.
Vistik Klaipėdos apygardos teismas skundus atmetė, o galutinį tašką 2019 metų spalį padėjo Aukščiausiasis Teismas. V.Nemunis ir R.Nadzeika buvo nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis. Taip pat teismas už sukčiavimą nutarė likviduoti jų aferos įrankiu buvusią bendrovę „Ronier Development“.
Paskyrė savą administratorę?
Tačiau sukčiavusio įmonės likviduoti nepavyko iki šiol. Mat kol buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, aferistai regis parengė atsarginį planą.
Galimas dalykas, kad suprasdami, jog teismai pripažins akcijų pirkimą fiktyviu, jie galėjo organizuoti ir bendrovės „Ronier Development“ bankrotą.
Taip pavyko padaryti, o vienais didžiausių kreditorių tapo R.Nadzeika ir su V.Nemuniu susijusių žmonių įmonė. Jų prašymu bankrutavusią įmonę administruoti ėmėsi bendrovė „Renavita“, kurios vadovė – sena R.Nadzeikos pažįstama – R.Kaladytė.
Siekis – atgauti ką patys pavogė
Tačiau vietoj to, kad vykdytų teismo sprendimą – likviduotų sukčiavusią įmonę ir išregistruotų iš juridinių asmenų registro, R.Kaladytė inicijuoja civilinių teismų procesus.
Nors R.Kaladytiės administruojama bendrovė galutiniu Aukščiausiojo Teismo sprendimu yra nuteista dėl „Hoja Electronics“ akcijų pasisavinimo, tačiau vis dar bylinėjasi dėl tų pačių pelningai veikiančios įmonės akcijų ir teismuose palaiko V.Nemunio bei R.Nadzeikos ieškinius.
Vietoj to, kad likviduotų sukčiavusią įmonę, R.Kaladytė teikia Kauno apygardos teismui prašymus pratęsti bankroto procedūras, nors jokio turto, išskyrus pavogtas akcijas neturi. Tuo tarpu šio teismo teisėjas Edvardas Paliokas šiuos terminus vis pratesinėja.
Šeimos iškeldinti nepavyksta
Nusitaikyta ne tik į akcijas, bet ir prabangų namą Palangoje, kurį sukčiai beveik buvo pardavę. Nors pradėjus ikiteisminį tyrimą šio namo pirkėjas išsigando atsakomybės ir nutraukė notarinę sutartį, tačiau aferistai vis dar ieško landų šį prabangų namą perimti per civilinius teismus.
Nepaisant to,kad V.Nemunis iki šiol yra įkalintas pataisos namuose, tačiau jo sugyventinė su trimis vaikais nemokamai vis dar gyvena šiame prestižiniame „Hoja Electronics“ priklausančiame name Palangoje.
Remiantis nuteistos įmonės „Ronier Development“, kuri jau turėjo būti likviduota, ieškiniais ir skundais, sustabdytas V.Nemunio šeimos iškeldinimas, o pats pastatas areštuotas.
„Jau aštuoneri metai, kaip negalime net įeiti į savo namą, kuriame gyvena V.Nemunio šeima. Paskaičiavome, kad per tą laiką įmonė vien iš nuomos galėjo uždirbti mažiausiai 400 tūkstančių eurų“, – sakė R.Pocienė.
Nors lrytas.lt keletą kartų kreipėsi į bankroto administratorę R.Kaladytę, tačiau ji nepanoro išsakyti pozicijos apie savo ryšius su nuteistaisiais R.Nadzeika ir V.Nemuniu bei nenorą vykdyti teismo sprendimą dėl įmonės likvidavimo.
Sprendimo vykdymas neprivalomas
Neapsikentusi bankroto administratorės veiksmų, bendrovės „Hoja Electronics“ savininkė R.Pocienė ir direktorė R.Mikuckienė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės prokuratūrą prašydamos, kad R.Kaladytės atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Tačiau prokuratūros vadovo Ž.Šiurnos per dvi dienas priimtas sprendimas moteris tiesiog pribloškė.
„Konstatuotina, jog UAB „Renavita“ direktorė R.Kaladytė neturi pareigos vykdyti 2017-11-13 nuosprendžio paskirtos bausmės – „Ronier Development“ likvidavimo, todėl jos veiksmuose nėra piktnaudžiavimo“, – teigiama prokuroro nutarime.
R.Pocienės nuomone, ypač skaudus ne tik pats faktas, jog atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bet ir tai, kad toleruojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nevykdymas.
„Prokuroras padarė išvadą, kuri iš esmės teisinėje valstybėje yra neįmanoma – kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis gali būti nevykdomas. Manau, kad tai prieštarauja ne tik įstatymo reikalavimams, bet ir konstituciniam teisinės valstybės principui, kuris teigia, kad teisės aktams privaloma paklusti“, – piktinosi R.Pocienė.
