Ar mūsų valdžia tikrai atliko visus šiuos namų darbus prieš stodama į karą su Kinija?
Praėjusią savaitę Kinija ėmė ir ištrynė Lietuvos valstybę iš savo muitinės sistemų, tuo pakabindama ore visą mūsiškį verslą, kuris turi daug reikalų toje šalyje.
Iš kinų, įnirtusių dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo Vilniuje, tokio žingsnio buvo galima tikėtis – juolab kad lietuvių verslą jie jau anksčiau pradėjo gnaibyti. Tačiau mūsų valdžios reakcija į šį demaršą atrodo dviprasmiškai.
Konservatorių lyderio ir užsienio reikalų ministro G.Landsbergio lūpomis toji valdžia konstatuoja, kad to ir buvo galima tikėtis. Kita vertus, diplomatijos vadovas ėmė šauktis Europos Komisijos užtarimo, mat ši institucija yra atsakinga už visos Europos Sąjungos prekybos politiką.
Iš karto kyla klausimas: ar su Briuseliu anksčiau pasitarta dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo ir galimų pasekmių? Jei ne, tai kodėl? Akivaizdu, kad pagrindinė valstybė, dėl kurios dėmesio, simpatijos ir globos Lietuva pradėjo šį karą su Kinija, – JAV.
Žinoma, Vašingtono pagalba mūsų verslui, dėl kurios lyg ir susitarta, svarbu. Tačiau ar tai reiškia, kad vertėjo taip numoti ranka į Briuselį, ką tarsi ir primena dabartinė situacija?
Negana to, tiek užsienio reikalų ministras, tiek kiti pareigūnai skelbia, kad tas Lietuvos ištrynimas iš Kinijos žemėlapio mūsų verslui buvęs nebuvęs, tekainuos keletą milijonų eurų, kuriuos lengvai kompensuos Lietuvos biudžetas. Mat esą tie mūsų verslininkai, kurie turėjo pakankamai proto ir nuovokos, jau seniai iš Kinijos pabėgo į kitas rinkas.
O Briuselį į šią istoriją įtraukti reikia lyg tik tam, kad jis kare su Pekinu palaikytų Vilnių, naiviai tikintis, kad Kinija bus gal net išbraukta iš visos ES žemėlapių.
Jeigu toks ir yra oficialiojo Vilniaus planas, dar nežinia, ką mes „troliname“ labiau – Pekiną ar Briuselį. O gal Lietuvos verslą, nespėjusį ar negalėjusį pabėgti iš Kinijos?
