Prieš Stambulo konvenciją vykdoma organizuota dezinformacijos kampanija
Teisininkė, Seimo kontrolierė Erika Leonaitė sakė, kad kalbėti apie drąsą reikia todėl, kad dabar vengimas ratifikuoti šią konvenciją yra glaudžiai susijęs su įvairiomis baimėmis.
„Susijęs su baimėmis, kurios yra sąmoningai ar nesąmoningai kurstomos, su baimėmis ir sukurtais įvairiais mitais. Vėliau kalbame apie politinę valią ir drąsą ir, manau, kad šie du aspektai yra labai stipriai persipynę. Kartais politinės valios nėra todėl, kad bijoma priimti tą nepatogų sprendimą ir atsiranda jau minėtos baimės dėl sąvokų, dėl to, ką iš tikrųjų įsipareigojame“, – sakė E.Leonaitė.
Venecijos komisija kaip tik šiandien, Žmogaus teisių dieną, svarstys Stambulo konvencijos konstitucinių pasekmių klausimus. Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas, profesorius Dainius Žalimas pasakojo, kad bus svarstomas Moldovos atvejis, kai ratifikavus Stambulo konvenciją atsirado parlamentarų, kurie užginčijo tokį sprendimą Konstituciniame Teisme.
Kalbėdamas apie vengimą ratifikuoti Stambulo konvenciją, profesorius pastebėjo, kad su tuo susijusi gali būti ir organizuota dezinformacijos sklaida.
„Tai, kas iš tiesų matyti tiek Moldovoje, tiek Armėnijoje, tiek lygiai taip pat ir Lietuvoje, tai tuos mitus, kurie platinami apie Stambulo konvenciją, iš tiesų būtų galima pavadinti organizuota dezinformacijos kampanija. Nenorėčiau sakyti, kad organizuota būtinai iš užsienio.
Visose minėtose valstybėse platinami tokie patys mitai net ir teisininkų lūpomis apie tai, kad neva Stambulo konvencija kažką iš esmės pakeis valstybės konstitucinėje santvarkoje. (...)
Tai yra tam tikras civilizacijų konflikto požymis. Stambulo konvencijos oponentai dažnai iškelia tokius argumentus, kurie nelabai dera su šiuolaikiniais konstitucionalizmo pagrindais. Nedera su nediskriminavimo principais, su lygiateisiškumo principu“, – kalbėjo D.Žalimas.
Nors viešojoje erdvėje gausu žmonių, kurie kritikuoja konvencijos ratifikavimą dėl neva šeimos griovimo, D.Žalimas čia įžvelgia priešingą aspektą.
„Kalbant apie šeimą, paradoksalu, kad Stambulo konvencija kaip tik stiprina šeimą, kaip tik stiprina motinystę, vaikystę, siekdama eliminuoti paties smurto artimoje aplinkoje priežastis. Aš tik iliustruoju, kiek yra demagogiški oponentų argumentai.
Aš jau nekalbu apie tai, kad jie iškelia, kad Stambulo konvencija trukdys tėvams auginti vaikus, ugdyti juos pagal savo įsitikinimus. Čia vėlgi yra akivaizdus prieštaravimas“, – pastebėjo profesorius.
Lietuvos žmogaus teisių centro tarybos narė Laima Vaigė sakė mananti, kad tai yra globalus procesas, kurio pavyzdžius galima matyti ne tik jau įvardytose rytų valstybėse, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
„Moterų teisės iš tikrųjų puolamos įvairiose pasaulio dalyse. Aš į tai daugiau žiūriu kaip į paralelius procesus kiekvienoje valstybėje. (...)
Jie truputį mane neramina, nes dėl moterų teisių kyla daugiausiai diskusijų ir jos tampa tarsi simboliniu mūšio lauku. (...) Stambulo konvencija nėra tradicinių lyčių vaidmenų įtvirtinimas, tai yra lyčių lygybės diskursas“, – sakė L.Vaigė.
Politinė valia sumažėjusi iki nulio
Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Dalia Leinartė teigė, kad drąsos, nuo pat 2011 metų kada buvo pasirašyta Stambulo konvencija, labiausiai trūksta Seimui.
„Šiuo klausimu politinė valia yra sumažėjusi iki nulio. (...) Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimas į Seimo programas buvo įtrauktas ne kartą. Seimo pirmininkė pati pasiūlė visuomenei ir nevyriausybinėms organizacijoms atlikti namų darbus, lyg jie nebūtų jų atlikę.
Kas neatlikę namų darbų ir neatlieka jų iki šiol yra Seimas. Parodyti atvirą diskusiją per radiją ar televiziją, kad kiekvienas Seimo narys atvirai pasisakytų, ką jis galvoja apie Stambulo konvenciją, tai čia yra drąsa. Mes jos neratifikuosime, jeigu Seimas neparodys drąsos, apie kurią, manykim, užsiminė V.Čmilytė-Nielsen“, – teigė D.Leinartė.
Profesorė taip pat įsitikinusi, kad problema ne tik politinės valios trūkume, bet ir visuomenės nusisukime nuo vakarų vertybių, dėl kurių buvo kovojama, nes dabar dideliais žingsniais yra žengiama į erdvę, iš kurios atėjome.
Profesorius Dainius Žalimas taip pat pritarė D.Leinartės išsakytai nuomonei bei pridūrė, kad čia ryžto trūksta ne tik Seimo nariams tačiau ir valstybės prezidentui. Jo teigimu, ratifikuodama konvenciją Lietuva būtų jau 35 Europos Sąjungos narė, o Lietuvos visuomenė negali būti matoma, kaip labiau atsilikusi valstybė.
„Vienintelis dalykas, kurio mums iš tiesų trūksta, tai derama politinė lyderystė. Ratifikuoja konvenciją ne kas kitas, o Seimas. Jeigu politikai galų gale prisiimtų tos drąsos, kuriai demonstruoti jie ir yra išrinkti, tai aš manau, kad čia nebūtų jokių problemų. (...)
Kaip ir priėmus daugelį kitų ryžtingų sprendimų, staiga paaiškėja, kad nebyra nei santuokos, nei šeimos, o greičiau atvirkščiai – smurto visuomenėje mažėja. Tačiau kur šiuo metu yra respublikos prezidentas? Buvusi prezidentė bent jau pateikė ratifikuoti šią konvenciją, nors agitacijos taip pat per daug irgi nesigirdėjo. (...) Tai yra daugiau politinio elito, o ne visuomenės klausimas“, – svarstė D.Žalimas.
