Skiepys ir savo atžalą
„Puikiai jaučiuosi, nieko net nepajutau“, – po trečiojo skiepo džiaugėsi Seimo pirmininkė.
„Daug apie tai kalbame, daug primename, informacijos tikrai pakankama – tiek teigiamos, skatinančios, tiek neigiamos, kuri vis primena, kad yra tragiškų atvejų ir mirčių kasdien.
Tai tos informacijos yra labai daug, ir labai norisi, kad kiekvienas dar kartą tikrai pasvarstytų apie savo sveikatą, savo tėvų sveikatą, ir priimtų sprendimą pirmą kartą pasiskiepyti ar pasiskiepyti trečiuoju skiepu, kaip šįryt ir padariau“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Ji teigiamai vertina ir sprendimą pradėti vaikų nuo 5-erių metų skiepijimą.
„Vaikams ši liga taip pat nėra nepavojinga, kaip mes, deja, žinome jau iš konkrečių pavyzdžių. Kai tik galima bus skiepytis, mūsų septynmetis taip pat eis skiepytis“, – teigė Seimo pirmininkė.
V.Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad diskusija apie privalomą skiepijimą tam tikrų profesijų atstovams taip pat jau yra reikalinga Lietuvai.
„Ta diskusija yra neišvengiama, ar to prireiks – tai klausimas ateičiai. Matysime, kaip toliau vystysis susirgimų kreivė, mirčių kreivė, ligoninių užimtumo kreivė. Ir pagal tai bus priimami sprendimai.
Mes turime objektyviai vertinti tiek teigiamą požiūrį į skiepijimą, o jis visgi yra vyraujantis Lietuvoje, tą aiškiai parodo skaičiai, tiek ir prieštaravimą. Jis yra, bet jis nėra tiek skaitlingas, kiek galėtų kartais pasirodyti. Tai politikų ir apskritai didžiosios dalies visuomenės tikslas yra įtikinti vis dar abejojančius“, – tvirtino Seimo pirmininkė.
Sustiprinančia doze pasiskiepijo ir kiti šalies vadovai: prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė.
Jie anksčiau buvo skiepyti „AstraZeneca“ vakcina.
Įvertino ir „Belaruskalij“ skandalą
V.Čmilytė-Nielsen įvertino ir pastarųjų dienų įvykius dėl baltarusiškų trąšų „Belaruskalij“ tranzito per Lietuvą.
„Man rodos, kad apie politinę atsakomybę jau labai daug yra pasakyta. Mano manymu, dabar pats atsakingiausias būdas veikti būtų parodyti, kad Lietuva laikosi savo principingo užsienio politikos kurso ir kad vienokios ar kitokios problemos mūsų nesugriauna, nepriverčia daryti drastiškus sprendimus, o sutelkia. <...> Tai nemalonus ir sudėtingas išbandymas, bet tikiu, kad mes jį įveiksime“, – svarstė V.Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, dabar svarbiausia priimti greitus sprendimus dėl trąšų „nebevažiavimo per Lietuvą“, tačiau neverta pamiršti ir to, su kokiomis krizėmis šiuo metu susiduria Lietuva.
„Dabar didžiausia klaida būtų įsivelti į tarpusavio santykių aiškinimąsi, kai Lietuva iš esmės yra hibridinės atakos smaigalyje. Tą mes turėtumėme labai aiškiai suvokti ir susitelkti būtiniems sprendimams“, – pažymėjo politikė, pridurdama, kad apie padarytą žalą reikės kalbėti tik tada, kai bus išspręstos problemos.
