Savo sprendimą I.Šimonytė antradienį jau po 22 val. vakaro pateikė išplatintame pranešime spaudai, o plačiau pakomentuoti žadėjo trečiadienį po Vyriausybės posėdžio. Ministrė pirmininkė paaiškino, kodėl taip ilgai delsė priimti sprendimą dėl Vyriausybės ateities.
Ji nurodė, kad pirmiausia norėjo išgirsti, ką visą dieną trukusiame posėdyje nutarė „Lietuvos geležinkelių“ valdyba.
Šiai tik po 20 val. vakaro pranešus, kad valstybės valdomos įmonių grupės vadovas Mantas Bartuška trauksis iš pareigų, premjerė dar susitiko su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu ir susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu ir tik tuomet paprašė jų atsiimti atsistatydinimo prašymus.
Seime dar iki ministrės pirmininkės sprendimo paskelbimo buvo kalbama, kad I.Šimonytės verdiktą iš dalies lems ir „Lietuvos geležinkelių“ valdybos vakarinis pasisakymas.
„Nežinau, kodėl jūs nusprendėte, kad jei ministrai atnešė atsistatydinimo prašymą, aš turiu jį tuoj pat patenkinti arba atmesti. Ne paskutinį vaidmenį vaidino ir tai, kad tiek aš buvau išvykusi, tiek ir ministrai tomis dienomis buvo išvykę.
Mes vakar visi susitikome net kelis kartus, aptarėme situaciją. Nereiškia, kad nebendravome kitomis dienomis. Juo labiau, kad tai priklausė ir nuo to, kaip baigsis „Lietuvos geležinkelių“ posėdis, nes tai buvo svarbu. Nors nesakau, kad kažkurio ministro likimas nuo to tiesiogiai priklausė, bet tai yra labai svarbi aplinkybė.
Po to posėdžio mes aptarėme paskutinius sprendimus ir terminus, per kuriuos, manytume, turime padaryti savo dalį darbo ir aš vakar vakare paprašiau ministrų atsiimti savo prašymus“, – įvykių chronologiją pateikė premjerė.
Vyriausybę išgelbėjo M.Bartuška?
Vyriausybės vadovė neslėpė, kad, jei M.Bartuška būtų likęs poste, „situacija būtų atrodžiusi truputėlį kitaip“.
„Tai yra tikrai svarbi aplinkybė. Tai labiau turbūt turėjo įtakos ne mano sprendimui konkrečiai dėl ministrų, o mano sprendimui dėl to, kokį mes matome kelią pirmyn. Jeigu valdyba būtų pasakiusi, kad nemato jokios vadovo atsakomybės, situacija būtų atrodžiusi truputėlį kitaip.
Nors su kai kuriais argumentais aš negaliu sutikti, nes manau, kad jie neįvertina pilno vaizdo, vis tik manau, jog vadovo atsakomybė buvo įvertinta“, – kalbėjo ji.
Užsienio reikalų ministras G.Landsbergis ir susisiekimo ministras M.Skuodis praėjusią savaitę pranešė esantys pasirengę atsistatydinti dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei.
Svarstydama, kaip pasielgti, I.Šimonytė neatmetė ir visos Vyriausybės pasitraukimo galimybės.
Susiję straipsniai
Premjerė sakė besitikinti, kad vėliausiai iki sausio pabaigos bus pateikti visi „nacionaliniai susidariusios situacijos sprendiniai, užtikrinantys valstybės nacionalinio saugumo interesus bei minimizuojantys finansines rizikas“, susijusias su „Belaruskalij“ tranzito nutraukimu.
Praėjusį trečiadienį įsigaliojus JAV sankcijoms „Belaruskalij“, jų tranzitas per Lietuvą nesustojo, „Belaruskalij“ dar lapkritį atlikus avansinius mokėjimus geležinkeliams.
Lietuvos Vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.
Antradienio vakarą „Lietuvos geležinkelių“ valdyba su valstybės valdomos įmonių grupės vadovu M.Bartuška sutarė, kad šis atsistatydins po pereinamojo laikotarpio, taip siekiant sumažinti reputacines rizikas.