Palangos miesto gyventojų bendruomenės paraginti ketvirtadienį daugiau nei 300 palangiškių susibūrė norėdami garsiai pareikšti, kad nepritaria vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ketinimams panaikinti netoli jūros esantį reabilitacijos centrą „Pušynas“.
Žmonės protestavo ir dėl Konkurencijos tarybos siekių iš savivaldybės atimti neseniai pastatytą miesto baseiną ir jį perduoti valdyti privačiam verslui.
„Kodėl reikia naikinti sanatoriją, kuri dirba pelningai ir valstybės biudžetui nieko nekainuoja?
Jei vidaus reikalų ministerijai dėl jos taip skauda galvą, tegu sanatoriją perduoda savivaldybei ir baigsis A.Bilotaitės rūpesčiai. O „Pušynas“ liks dirbti kaip dirbęs“, – tarpusavyje svarstė žmonės.
Mitingą pradėjęs Palangos meras Šarūnas Vaitkus apgailestavo, kad tokius sprendimus tos pačios partijos vadovai priima net nepasitarę su savivaldybe.
„Man dirbant meru Lietuvoje buvo Andriaus Kubiliaus, Algirdo Butkevičiaus, Sauliaus Skvernelio vadovaujamos vyriausybės. Per tą laiką buvo daug problemų, iškildavo įvairūs klausimai, tačiau protingų vyriausybės vadovų dėka rasdavome bet kokius sprendimus. Nuo privatizavimo Palangai pavyko išgelbėti nemažai objektų.
Pats 20 metų esu Tėvynės Sąjungos – Krikščionių demokratų partijos narys ir man tenka su liūdesiu sakyti, kad nesuprantu dabartinės vyriausybės sprendimų, su kuriais vietos bendruomenė nėra supažindinama iš anksto.
Paprasčiausiai nežmogiška šimtui žmonių pasakyti, kad po metų jūs nebeteksite darbo vien todėl, kad vidaus reikalų ministerijai reabilitacijos centras nebereikalingas. Bet jo reikia tūkstančiams ligonių“, – kalbėjo meras.
„Pušyną“ pasiruošusi perimti Klaipėdos Jūrininkų ligoninė, kuri prieš keletą metų yra perėmusi ir Palangos miesto ligoninės valdymą. Tačiau šis kelias ministerijoje kol kas net nėra svarstomas.
Mitinge kalbėjęs „Pušyno“ direktoriaus pavaduotojas medicinai Antanas Šatas atkreipė dėmesį į tendencingai pateikiamus faktus, kad, esą, reabilitacijos centre paslaugas gauna mažai pareigūnų, nors „Pušynas“ pajėgus jų priimti tiek, kiek jų gydymui ministerija skiria lėšų.
„Viešai teigiama, kad Palangoje naikindama „Pušyną“, Druskininkuose – „Dainavą“, ministerija šitaip atsisako jai nebūdingų funkcijų. Tačiau nutylima, kad VRM pavaldume reabilitacinis gydymas paliekamas Trakuose ir VRM medicinos centre?“, – kalbėjo A.Šatas.
Meras Š.Vaitkus atkreipė palangiškių dėmesį ir į kitą grėsmę. Dvejus metus tyrusi Konkurencijos taryba nustatė, kad savo biudžetinei įstaigai perdavusi baseino valdymą Palangos savivaldybė pažeidusi Konkurencijos įstatymą.
Už tai numatyta 60 tūkst. eurų bauda ir savivaldybę ketinama įpareigoti per pusmetį baseino valdymą perduoti privačiam verslui.
Per dvejus metus, kol baseinas per pandemijos laikotarpį galėjo veikti, čia daugiau nei 43 tūkstančius kartų nemokamai lankėsi plaukti besimokantys arba savo plaukimo įgūdžius tobulinantys visi Palangos bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai.
Beveik 500 miesto Sporto centro auklėtinių ugdo geriausi šalies plaukimo treneriai, tarp kurių yra ir pasaulio plaukimo čempioną Daną Rapšį olimpiadai ruošusi trenerė.
Vyresnio amžiaus žmonės baseinu naudojasi su didžiule nuolaida, čia veikia miesto viešoji pirtis. Aplinkiniuose privataus verslo valdomuose baseinuose ir vandens pramogų kompleksuose paslaugų kaina yra gerokai didesnė, nei Palangoje.
Palangiškiai pagrįstai baiminasi, kad baseiną perėmus pelno siekiančiam privačiam verslui nemokamas vaikų plaukimo pamokas savivaldybei teks brangiai pirkti, o paslaugos žmonėms brangs.
„Kodėl mums laužomos rankos, kad už savivaldybės ir valstybės biudžeto pinigus pastatytą baseiną dovanotume privatiems asmenims?“, – mitinge klausė Š.Vaitkus.
Anot jo, už valstybės ir Europos lėšas pastatyti pramogų, sporto objektai pereina į tos pačios privačios įmonės rankas ir užuot didinus konkurenciją, Konkurencijos taryba iš tiesų kuria monopolijas.
Kaip pavyzdį Palangos meras paminėjo 17 mln. eurų kainavusį už valstybės ir ES lėšas pastatytą Klaipėdos baseiną, kuris 15 metų perduotas valdyti koncesininkui.
Pagal koncesijos sąlygas, jis yra įpareigotas per visą šį laikotarpį į baseiną investuoti tik 300 tūkst. eurų, už kuriuos koncesininkas įsirengė sporto sales ir jas nuomodamas didina savo pajamas.
Klaipėdos savivaldybė turi teisę per metus baseine nemokamai surengti 10 varžybų, o už mokymo plaukti pamokas Klaipėdos vaikams miestas baseino valdytojui priverstas mokėti beveik po 150 tūkst. eurų per metus.
Lrytas.lt duomenimis, ta pati privati įmonė taikosi ir į Palangos baseiną.
Palangos savivaldybė nusiteikusi priešintis tokiems šalies valdžios sprendimams ir juos ginčyti Lietuvos teismuose. Kurorto gyventojai buvo kviečiami pasirašyti bendrą peticiją.
Mitinge dalyvavo ir palaikymą išreiškė kaimyninio Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, kurio vadovaujamoje savivaldybėje už valstybės bei rajono biudžeto pinigus baigiamas statyti daugiafunkcinis sporto centras su baseinu. A.Kalnius taip pat išreiškė nuogastavimą, kad baigus statybos darbus savivaldybė taip pat gali gali būti verčiama šį objektą atiduoti kitiems.
