Buvęs užsienio reikalų ministras A. Valionis: Lietuvos užsienio politika painiojama su viešaisiais ryšiais

„Lietuva pastaruoju metu atsidūrė Europos ir kone viso pasaulio dėmesio centre dėl problemų, kurių buvo neįgudusi spręsti – pandemija, migrantų krizė, o dabar dar ir baltarusiškų trąšų gabenimas per mūsų šalį. Laikydamiesi vertybinės užsienio politikos, turėtumėm atsakyti į klausimą: kiek dar tūkstančių žmonių Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka turėtų pasodinti į kalėjimus, kad imtumėmės ką nors daryti?

"Dabartinė valdančioji dauguma ir vyriausybė nemato arba neįvertina ryšio tarp savo sprendimų bei jų sukeliamų nelengvų ekonominių išbandymų“, – pastebėjo buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.<br>D.Umbraso nuotr.
"Dabartinė valdančioji dauguma ir vyriausybė nemato arba neįvertina ryšio tarp savo sprendimų bei jų sukeliamų nelengvų ekonominių išbandymų“, – pastebėjo buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.<br>D.Umbraso nuotr.
A.Valionis neatmeta, kad Lietuva sąmoningai nepuolė vykdytio sankcijų: „Gal „Lietuvos geležinkeliai“ pasiskaičiavo, kad, netekę trąšų iš Baltarusijos tranzito, patirs didžiulius nuostolius? Rimtas iššūkis ir Klaipėdos uostui. Juk trąšų krova sudaro kone trečdalį visų uosto krovinių“.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Valionis neatmeta, kad Lietuva sąmoningai nepuolė vykdytio sankcijų: „Gal „Lietuvos geležinkeliai“ pasiskaičiavo, kad, netekę trąšų iš Baltarusijos tranzito, patirs didžiulius nuostolius? Rimtas iššūkis ir Klaipėdos uostui. Juk trąšų krova sudaro kone trečdalį visų uosto krovinių“.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Valionis neatmeta, kad Lietuva sąmoningai nepuolė vykdytio sankcijų: „Gal „Lietuvos geležinkeliai“ pasiskaičiavo, kad, netekę trąšų iš Baltarusijos tranzito, patirs didžiulius nuostolius? Rimtas iššūkis ir Klaipėdos uostui. Juk trąšų krova sudaro kone trečdalį visų uosto krovinių“.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Valionis neatmeta, kad Lietuva sąmoningai nepuolė vykdytio sankcijų: „Gal „Lietuvos geležinkeliai“ pasiskaičiavo, kad, netekę trąšų iš Baltarusijos tranzito, patirs didžiulius nuostolius? Rimtas iššūkis ir Klaipėdos uostui. Juk trąšų krova sudaro kone trečdalį visų uosto krovinių“.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Valionis neatmeta, kad Lietuva sąmoningai nepuolė vykdytio sankcijų: „Gal „Lietuvos geležinkeliai“ pasiskaičiavo, kad, netekę trąšų iš Baltarusijos tranzito, patirs didžiulius nuostolius? Rimtas iššūkis ir Klaipėdos uostui. Juk trąšų krova sudaro kone trečdalį visų uosto krovinių“.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Valionis neatmeta, kad Lietuva sąmoningai nepuolė vykdytio sankcijų: „Gal „Lietuvos geležinkeliai“ pasiskaičiavo, kad, netekę trąšų iš Baltarusijos tranzito, patirs didžiulius nuostolius? Rimtas iššūkis ir Klaipėdos uostui. Juk trąšų krova sudaro kone trečdalį visų uosto krovinių“.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Valionis neatmeta, kad Lietuva sąmoningai nepuolė vykdytio sankcijų: „Gal „Lietuvos geležinkeliai“ pasiskaičiavo, kad, netekę trąšų iš Baltarusijos tranzito, patirs didžiulius nuostolius? Rimtas iššūkis ir Klaipėdos uostui. Juk trąšų krova sudaro kone trečdalį visų uosto krovinių“.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Valionis neatmeta, kad Lietuva sąmoningai nepuolė vykdytio sankcijų: „Gal „Lietuvos geležinkeliai“ pasiskaičiavo, kad, netekę trąšų iš Baltarusijos tranzito, patirs didžiulius nuostolius? Rimtas iššūkis ir Klaipėdos uostui. Juk trąšų krova sudaro kone trečdalį visų uosto krovinių“.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Dec 17, 2021, 10:22 AM

Pagaliau ėmėmės, tačiau dabartinė valdančioji dauguma ir vyriausybė nemato arba neįvertina ryšio tarp savo sprendimų bei jų sukeliamų nelengvų ekonominių išbandymų“, – pastebėjo buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.

– Kaip, jūsų manymu, reikėtų spręsti problemas, susijusias su baltarusiškų trąšų tranzitu per Lietuvą?,lrytas.lt paklausė A.Valionio.

– Apmaudu, kad valdančioji dauguma neretai, užuot vykdžiusi užsienio politiką, užsiimama viešaisiais ryšiais. Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui niekas per petį nepaplekšnos ir nepasakys, koks jis šaunus vyras, bet primins, kad reikia vykdyti JAV sankcijas, kurių iniciatorė buvo pati Lietuva.

Dabar, mano galva, patyrę teisininkai turėtų kuo greičiau išanalizuoti trąšų gabenimo sutartį su Baltarusija ir paaiškinti, kokios sankcijos gresia, jei ji bus nutraukta anksčiau laiko. Kol kas apie tai niekas nieko aiškaus nepasakė.

Matyt, antrinės sankcijos gresia ir tiems, kurie gabena bei perka tas baltarusiškas trąšas.

– Dabar politiniuose kuluaruose jau girdima, esą Lietuva sąmoningai nesiruošė vykdyti sankcijų Baltarusijai.

– Gal ir sąmoningai? Gal įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ pasiskaičiavo, kad, netekę trąšų iš Baltarusijos tranzito, patirs didžiulius nuostolius?

Rimtas iššūkis ir Klaipėdos uostui. Juk trąšų krova sudaro kone trečdalį visų uosto krovinių.

Greičiausiai „Lietuvos geležinkelių“ ir uosto nuotoliai nebuvo rimtai ir laiku įvertinti. Be to, tarp šių įmonių, ją valdančios Susisiekimo ministerijos ir Užsienio reikalų reikalų ministerijos, kuri privalėjo koordinuoti sankcijų vykdymą, nebuvo deramo bendravimo. Todėl ir susidarė tokia situacija. Tačiau ši skaudi pamoka turėtų būti kuo greičiau išmokta.

Nieko nepadarysi – juk valstybę valdyti kur kas sunkiau, nei tvarkytis savo namų kieme.

– Visą šiandienos suirutę ir nesusikalbėjimą Lietuvoje neabejotinai akylai stebi mūsų šalyje reziduojantys užsienio diplomatai. Kaip visa tai gali atsiliepti santykiams su kitomis valstybėmis?

– Ta suirutė ir nesusikalbėjimas užprogramuotas dabartinės vyriausybės programos užsienio politikos dalyje. Tik kažin, ar ją kas nors yra skaitęs?

Tame programos užsienio politikos skyriuje nėra žodžių – „valstybės interesai“ ar „nacionaliniai interesai“, tik kalbama apie demokratiją visame pasaulyje. Tokia kapitalistinio pasaulio Che Guevaros, kuris už laisvę pasiryžęs paaukoti kiekvieną lietuvį, programa. Atleiskit, bet tokiomis nuostatomis negalima vadovautis.

O kaip atrodo kasdienės valdančiųjų pjautynės su prezidentu Gitanu Nausėda – kas kur turi važiuoti, kas čia valdo?

Konstitucija juk įsakmiai nurodo, kad dėl užsienio politikos prezidentui ir vyriausybei privalu susitarti. O vis nesusitaria. Tai ir lemia, kad už Lietuvos ribų apie mūsų šalies užsienio politiką išeina du signalai: vienas – iš Užsienio reikalų ministerijos, kitas – iš Prezidentūros. Todėl užsienyje, matyt, daug kam neaišku, kokia gi ta mūsų užsienio politika ir kodėl mes dėl vienų ar kitų problemų neretai lendame nuogi į dilgėles.

Mano galva, tas baltarusiškų trąšų tranzito skandalas atneš ne tokius didelius nuostolius, kaip ekonominės grėsmės, kurias nulems konfliktai su Kinija.

– Ar šie metai buvo pats geriausias laikas Lietuvoje įkurti Taivanio atstovybę?

– Kažin. Taivanio atstovybės, tik jo sostinės Taipėjaus pavadinimu veikia ne vienoje pasaulio šalyje, bet jos buvo atidarytos kur kas palankesniu metu, kai Kinija privalėjo aiškintis dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo.

Kita vertus, juk sutartyje, kurią Lietuva yra pasirašiusi su Kinija, aiškiai parašyta, kad mūsų šalis pripažįsta suverenią Kiniją su jos dalimis Singapūru ir Taivaniu. Taigi, kyla klausimas: ar mes, atidarę Taivanio atstovybę, nepasikėsinome į Kinijos suverenitetą? Kaip kažkas yra sakęs: „Kas galėtų paneigti“?

Dėl Kinijos sankcijų mūsų šaliai per metus galime patirti 2-3 proc. bendrojo vidaus produkto nuostolius. Tai – nemenkos lėšos. Tiek Lietuva kiekvienais metais turėtų skirti gynybai. O kiek dar atseis visos išlaidos socialiniams reikalams, kurie numatyti kitų metų biudžete? Tai ko gi atsisakysime – ar nebefinansuosime krašto apsaugos ar vėl, kaip konservatorių valdymo laikais 2008-2012 m., bus mažinamos pensijos?

– Gal atidarant Taivanio atstovybę Lietuvoje būta kokių susitarimų su JAV, kurios santykiai su Kinija – ne patys geriausi?

– Dirbau užsienio reikalų ministru ir žinau, kad su amerikiečiais būdavo nuolat konsultuojamasi, tačiau pirmiausia vis tiek paisydavome ne jų, o savo šalies interesų.

– Ar įmanoma bus Lietuvai vykdyti užsienio politiką Kinijoje, kai jau nebeturime savo ambasadoriaus Pekine, o kinai irgi atšaukė savąjį?

– Yra kaip yra. Kai buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė Vilniuje susitiko su Tibeto dvasiniu vadovu Dalai Lama XIV, tai Lietuvai kainavo penkeriems metams įšaldytus santykius su Kinija.

Kiek laiko truks dabartinis santykių atšalimas, sunku pasakyti. Reikia analizuoti situaciją. Gal kas nors ir pagirs mūsų valdžios atstovus ar išrinks metų žmonėmis už tai, kad pirmieji atidarė Taivanio atstovybę, tačiau kitos šalys tikrai nepuls daryti to paties. Verčiau pagalvos apie pigias rusiškas dujas, kiniškas prekes ar investicijas, kurios duoda milžiniškus pelnus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.