Vienas šio įstatymo iniciatorių Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad kontrolierius pravers Valstybės saugumo departamentui ir Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui, nes jų priežiūra išvengs politinių įtakų, ir žmonės labiau jais pasitikės.
Prezidento Gitano Nausėdos nuomonė priešinga: kontrolieriaus įstaiga – perteklinė, dėl jo kišimosi nukentės žvalgybos efektyvumas, iškils grėsmė pažeisti paslaptis, be to, ši institucija gali tapti per daug priklausoma nuo NSGK, kuris svarstys į jos vadovo ir pavaduotojo pareigas teikiamas kandidatūras.
Prezidentūros priešiškumą naujai įstaigai L.Kasčiūnas pavadino sostų karais ir neigia visus galimus pavojus žvalgybininkų darbo efektyvumui.
Iš tiesų įstatyme numatyta, kad žvalgybos kontrolieriams nebus teikiama užsienio partnerių informacija, neatskleidžiama agentų tapatybė. Tirdami piliečių skundus kontrolieriai turės teisę susipažinti ir su slaptais dokumentais, bet žvalgybos įstaigos galės apsaugoti agentūrines paslaptis.
Tai, ką tikrins žvalgybos kontrolierius, ir dabar turi teisę peržiūrėti parlamentinę žvalgybininkų priežiūrą vykdantis NSGK, taip pat Seimo kontrolierius. Jokių didelių naujų galių žvalgybos kontrolieriui nepriskirta, tik tai bus atskira savarankiška įstaiga.
Aišku, galima klausti, kam reikia naujo darinio, jei ir taip yra kam prižiūrėti žvalgybininkus. Seimo NSGK pirmininkas L.Kasčiūnas atsako tiesiai šviesiai: parlamentarų priežiūra niekam tikusi, nes ji neišvengiamai įgyja politinių kovų atspalvį – jei tik paaiškėja koks įtarimą keliantis faktas, įsivelia politikų interesai.
Kitaip sakant, politikai patriukšmauja, kaltina vieni kitus, bet nieko realiai neišsiaiškina, jokios praktinės išvados nepadaromos.
Seimo kontrolieriaus įstaiga irgi nepajėgia nuosekliai prižiūrėti žvalgybininkų veiklos, nes jai tai tik viena iš daugelio domėjimosi sričių, be to, reikalaujanti ir specifinės kompetencijos. Tad žvalgybininkai gali būti ramūs, kad Seimo kontrolierius jų darbo broko galimai pažeidžiant žmogaus teises išknisti nepajėgs.
Mūsų šalis – ketvirtoji ES valstybė, kuri turėtų žvalgybos kontrolierių. Jau anksčiau tokį žvalgybininkų priežiūros kelią pasirinko Airija, Suomija, Švedija.
Kai kuriose kitose šalyse, pavyzdžiui, Kanadoje, Izraelyje, Portugalijoje, įkurti nepriklausomi priežiūros komitetai, į kuriuos įtraukiami visuomenės atstovai.
Bene dažniausiai žvalgybai taikoma parlamentinė priežiūra, bet tuomet sukuriami specialūs pakomitečiai, nuolatinės darbo grupės.
Vadinasi, jei nei nuolatinėse rietenose paskendę parlamentarai, nei Seimo kontrolierius neįstengia nuosekliai prižiūrėti žvalgybininkų veiklos, Žvalgybos kontrolierius įstaiga, atrodytų, naudingas sumanymas, ir prezidentui nėra reikalo vetuoti įstatymo.
Galbūt šalies vadovui įtaką daro žvalgybos institucijos, nenorinčios, kad atsirastų nepriklausomas jų veiklos prievaizdas. Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą skiria prezidentas ir tai sudaro sąlygas jam daryti įtaką šiai institucijai.
Gerai žinoma, kaip buvusi šalies vadovė D.Grybauskaitė mėgo manipuliuoti slapta žvalgybininkų informacija. Nepastebėta, kad G.Nausėda piktnaudžiautų visokiomis pažymomis, bet gal ir jam norisi išsaugoti įtaką žvalgybininkams, o su Seimu siejama kontrolieriaus įstaiga gali atrodyti kaip nereikalingas lindimas į jo daržą.
Didelių abejonių kelia ne pati Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga, o jos priežiūrai priskirta sritis. Juk žmonės dažniausiai skundžiasi ne dėl jų teises pažeidžiančių VSD ar juo labiau dėl Antrojo operatyvinių tarnybų departamento pareigūnų veiksmų, o pirmiausia dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) veiklos.
Žvalgybai ir kriminalinei žvalgybai, kuria užsiima ne tik didžiausias pajėgas turinti policija, STT, bet ir dar kelios teisėsaugos institucijos, skirti atskiri įstatymai.
Vien tuo galima paaiškinti, kodėl kontrolieriaus įstaiga kuriama tik dviem žvalgybos institucijoms, o daug platesnio masto kriminalinės žvalgybos veikla paliekama be dėmesio.
Daugiausia skandalų sukėlė per slaptus pasiklausymus įrašytais atskirais sakiniais grindžiamos STT bylos. Iškilo aikštėn, kad nežinia kokiu teisiniu pagrindu remdamiesi šios tarnybos agentai metų metais tarsi medžioja savo taikinius klausydamiesi jų pokalbių.
Bet iki šiol niekas iš galimai teisės aktams nusižengusių pareigūnų nebuvo nubaustas.
Akivaizdu, kad Seimui pirmiausia reikėjo susirūpinti kriminalinės žvalgybos teisėtumo priežiūra. Nebuvo kliūčių vienu metu imtis ir abiejų rūšių žvalgybos.
Netgi finansiniu požiūriu būtų racionalu kurti vieną kontrolieriaus įstaigą, kuri prižiūrėtų tiek nacionaliniu saugumu, tiek šalies vidaus gyvenimo teisėtumu užsiimančias institucijas.
Neaišku, kodėl tokiu keliu neinama, nors kalbama apie tai jau seniai. Gal dėl kriminalinės žvalgybos kryžiuojasi daugiau politinių interesų, justi didesnis noras naudotis jos informacija savais tikslais.
Vienaip ar kitaip, žengtas net ne žingsnis, o vos žingsnelis kontroliuojant, kad Lietuvoje žvalgyba būtų vykdoma tik teisėtais būdais.
