Sekmadienio popietę šventiškai apšviestas Vilniaus televizijos bokštas džiugins kiekvieną vakarą ir naktį iki kitų metų sausio 6 dienos.
Tą pačią dieną Televizijos bokšto vadovai paskelbė, kad anksčiau kalėdiniam apšvietimui naudotų girliandų atsisakyta dėl neigiamo poveikio bokšto konstrukcijoms ir nuo šiol šventiniu bokšto apšvietimu rūpinsis bokšte sumontuota kompiuterizuota LED prožektorių valdymo sistema.
Tai garantuos dinamiką, šviesos efektus ir šviesų muziką.
Taip baigėsi kalėdinės eglutės ant Televizijos bokšto puošimo istorija.
Kaitrinės lempos – praeitis
Kalėdinių eglučių ant TV bokšto autorė architektė Jolanta Tūraitė nesigaili to, kas buvo.
„Kiekvienam laikui – savas projektas, į tą pačią upę du kartus neįbrisi“, – sakė kalėdines puošmenas ir miestuose egles dabinančios įmonės Švenčių studijos direktorė J.Tūraitė.
Visa Televizijos bokšto girliandų įranga su kaitrinėmis lemputėmis šiuo metu saugoma įmonės sandėlyje ir labai nesunkiai vėl galėtų būti sumontuota ant bokšto.
Tačiau per tą laiką atsirado naujų, pažangesnių, technologijų.
Kaitrinės lemputės – praeitis, kalėdinei puošybai naudojamas LED apšvietimas.
Norėjosi ko nors išskirtinio
Mintis Vilniaus televizijos bokštą papuošti kaip kalėdinę eglutę kilo įmonės Švenčių studijos technikos direktoriui Romualdui Bakanauskui. Jis prisimena, kad artėjo 2000-ieji, amžių sandūra, ir visi norėjo ta proga padaryti ką nors išskirtinio.
Kartą puošdamas Vilniaus pastatus ir žvalgydamasis į Televizijos bokštą jis atkreipė dėmesį, kad labai nesunku tokios konstrukcijos bokštą papuošti girliandomis ir pakeisti jo siluetą.
Televizijos bokštas puikiai matomas iš daugybės Vilniaus vietų ir atrodė logiška pasirūpinti, kad pasitinkant naują tūkstantmetį jis būtų gražus.
Bokštą puošė aukštalipiai
Netrukus susitikę su Televizijos bokšto vadovybe idėjos autoriai parodė savo eskizus. Bokšto darbuotojai idėją sutiko entuziastingai.
Girliandas prie bokšto konstrukcijų tvirtino aukštalipiai Telecentro darbuotojai. Darbai truko porą savaičių.
180 lempučių, kiekviena po 15 vatų, įsuktų į vieną girliandą, svėrė 80 kilogramų.
Ant Vilniaus televizijos bokšto buvo pritvirtintos 32 girliandos – taigi 2,5 tonos. Iš viso 6 tūkstančiai lempučių.
Lempučių girliandų svorį galėjo padidinti nebent varvekliai, todėl buvo nutarta sumontuoti oro šildymo mechanizmą.
168 metrų aukštyje būdavo sumontuojami trys prožektoriai, o viršūnėje – galingas švyturys.
Vilniaus kalėdinės eglutės konstrukcijos aukštis buvo 168 metrai, nors bokšto aukštis iki viršūnės – 326 metrai.
Tarėsi su konstruktoriumi
R.Bakanauskui įsiminė susitikimas su šio Vilniaus televizijos bokšto projekto autoriumi Vladimiru Obydovu.
Kai žurnalistai pradėjo viešai svarstyti abejones, ar Vilniaus televizijos bokštas išlaikys girliandų svorį, R.Bakanauskas nuvyko į Maskvą pasitarti su pastato konstruktoriumi. (TV bokštas buvo pradėtas statyti 1974 metais, o bokšto priėmimo aktas pasirašytas 1980-ųjų gruodžio 30 d.)
V.Obydovas patikino, kad Vilniaus bokštas tikrai išlaikys lempučių girliandas, – jis nematąs priežasčių nerimauti. Idėja jam labai patiko.
Nutarė paankstinti ceremoniją
Rengiantis tūkstantmečio sutikimui buvo gauta informacijos, kad ir kitoje valstybėje bus papuoštas televizijos bokštas, todėl Vilniuje buvo nutarta ceremoniją paankstinti ir taip tapti pirmiems pasaulyje.
Paskelbta, kad aukščiausia Vilniaus, o gal ir pasaulio eglutė bus įžiebta per Kalėdas.
Bet kontrolinis įžiebimas buvo numatytas gruodžio 16-ąją.
Ta proga bokšto papėdėje buvo įrengta prakartėlė, į kurią iš Kauno zoologijos sodo atvežta gyvulių: avelių, asilas. Panašumą su Betliejumi turėjo sukelti ir du nežinia iš kur atvežti manekenai, apvynioti skaromis.
Gyvūnų mylėtojai, atvykę įsitikinti, kad gyvūnai prakartėlėje nėra kankinami, paskelbė, jog daug kas galėtų tik pavydėti sąlygų, kuriomis tomis dienomis tie gyvūnai gyveno: jų patalpa buvo šildoma specialiomis lempomis, R.Bakanauskas kasdien vykdavo į prekybos centrą pirkti kopūstų ir morkų.
Per kontrolinį įžiebimą Lazdynuose ir Karoliniškėse žmonių susirinko tiek, kad R.Bakanauskas, vežęs į bokštą būtinų detalių, per spūstis negalėjo pravažiuoti.
Triukšmas mirtinai išgąsdino
Ceremonijoje dalyvavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas, būsimasis kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir Karinės oro pajėgos.
Arkivyskupas buvo įsodintas į karinį sraigtasparnį ir bokšto įžiebimą stebėjo iš aukštybių.
Kitą dieną paaiškėjo, kad prakartėlėje laikoma avis netikėtai atsivedė ėriuką.
Daugelis pranašautojų įžiūrėjo čia gerą ženklą. Bet per 2000-ųjų sutiktuves gyvuliai išsigando fejerverkų sukelto triukšmo, ir ėriukas nugaišo.
Rekordui pritrūko argumentų
14 metų iš eilės Televizijos bokštas per Kalėdas būdavo puošiamas vis kitaip, bet visada būdavo panašus į eglę.
Aukščiausia pasaulio eglute vadinamas Vilniaus pastatas sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio.
Buvo net skelbiama, kad 168 metrų konstrukcija ant Vilniaus televizijos bokšto užregistruota Guinnesso rekordų knygoje kaip aukščiausia pasaulyje Kalėdų eglė.
Tačiau iki šiol Guinnesso rekordų knygoje nurodoma, kad aukščiausia pasaulyje Kalėdų eglutės konstrukcija buvo pastatyta Brazilijoje 2007 metais.
Pasirodo, 14 kartų papuoštas kaip eglutė Vilniaus televizijos bokštas taip ir nebuvo užregistruotas Guinnesso rekordų knygoje – pritrūko argumentų, kad Televizijos bokštą būtų galima vadinti eglute.
2014 metais kalėdinių eglučių girliandų ant Televizijos bokšto istorija nutrūko.
Buvo pranešta, kad Vilnių kankina skolos ir savivaldybė neturi pinigų sumokėti už girliandas. Jų montavimas ir priežiūra miestui kasmet kainuodavo 60 tūkst. litų.
Iš lazerių mažai naudos
Netrukus buvo paskelbta, kad dėl didelių apkrovų bokšto konstrukcijoms girliandos daro neigiamą poveikį, jas deformuoja.
Kodėl tos pačios konstrukcijos nedeformavo bokšto 14 metų, niekas nepranešė.
Nutarta, kad nuo šiol Vilnių garsins lazeriai, – jie apšvies bokštą. Tačiau jie taip sunkiai prasimušdavo pro dažnai bokštą supančią miglą, kad vilniečiai išvysdavo vos vieną kitą lazerio spindulį.
Švenčių studijos generalinė direktorė J.Tūraitė įsitikinusi, kad kalėdinių eglučių TV bokšto projektas paskatino žmones drąsiau kurti.
Atsisakoma gyvų eglių
Pasak J.Tūraitės, Vilniaus televizijos bokšto puošybos projektas suteikė impulsą pradėti aktyviau puošti miestus Kalėdoms.
Savivaldybės ėmė skirti vis daugiau lėšų Kalėdų puošmenoms.
Švenčių studija šiais metais sukonstravo ir papuošė eglutes Širvintose, Lazdijuose, Marijampolėje, Utenoje, Kėdiniuose, Elektrėnuose, dvi eglutes – Vilniuje, taip pat dvi egles Latvijoje – Rygoje ir Daugpilyje.
Lietuvoje vis dažniau atsisakoma miestų aikštėse statyti gyvas egles, pradėtos naudoti metalinės konstrukcijos, apkaišytos eglių šakomis. Kalėdų eglės buvo pradėtos taikyti prie aikščių architektūros. Jos tapo aukštesnės, geriau apšviestos.
