Ar jau ruošiamasi naujam uždarymui? Įvertino dar vieno karantino tikimybę

Premjerei Ingridai Šimonytei užsiminus apie „griežto, bet trumpo“ karantino būtinybę, jeigu užimtumas reanimacijos skyriuose pasiektų 240 lovų, tokiam planui nepritaria ne tik dalis valdančiųjų, bet ir kai kurie sveikatos ekspertai.

Kalbėdami apie dar vieno užsidarymo tikimybę medicinos sektoriaus atstovai ir politikai „Žinių radijo“ laidoje pastebėjo, kad alternatyvų griežtam karantinui – yra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kalbėdami apie dar vieno užsidarymo tikimybę medicinos sektoriaus atstovai ir politikai „Žinių radijo“ laidoje pastebėjo, kad alternatyvų griežtam karantinui – yra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kalbėdami apie dar vieno užsidarymo tikimybę medicinos sektoriaus atstovai ir politikai „Žinių radijo“ laidoje pastebėjo, kad alternatyvų griežtam karantinui – yra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kalbėdami apie dar vieno užsidarymo tikimybę medicinos sektoriaus atstovai ir politikai „Žinių radijo“ laidoje pastebėjo, kad alternatyvų griežtam karantinui – yra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kalbėdami apie dar vieno užsidarymo tikimybę medicinos sektoriaus atstovai ir politikai „Žinių radijo“ laidoje pastebėjo, kad alternatyvų griežtam karantinui – yra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kalbėdami apie dar vieno užsidarymo tikimybę medicinos sektoriaus atstovai ir politikai „Žinių radijo“ laidoje pastebėjo, kad alternatyvų griežtam karantinui – yra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kalbėdami apie dar vieno užsidarymo tikimybę medicinos sektoriaus atstovai ir politikai „Žinių radijo“ laidoje pastebėjo, kad alternatyvų griežtam karantinui – yra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kalbėdami apie dar vieno užsidarymo tikimybę medicinos sektoriaus atstovai ir politikai „Žinių radijo“ laidoje pastebėjo, kad alternatyvų griežtam karantinui – yra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kalbėdami apie dar vieno užsidarymo tikimybę medicinos sektoriaus atstovai ir politikai „Žinių radijo“ laidoje pastebėjo, kad alternatyvų griežtam karantinui – yra.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kalbėdami apie dar vieno užsidarymo tikimybę medicinos sektoriaus atstovai ir politikai „Žinių radijo“ laidoje pastebėjo, kad alternatyvų griežtam karantinui – yra.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kalbėdami apie dar vieno užsidarymo tikimybę medicinos sektoriaus atstovai ir politikai „Žinių radijo“ laidoje pastebėjo, kad alternatyvų griežtam karantinui – yra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kalbėdami apie dar vieno užsidarymo tikimybę medicinos sektoriaus atstovai ir politikai „Žinių radijo“ laidoje pastebėjo, kad alternatyvų griežtam karantinui – yra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Saulius Čaplinskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Čaplinskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Aurelija Žvirblienė.<br>M.Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Aurelija Žvirblienė.<br>M.Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Saulius Čaplinskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Čaplinskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Antanas Matulas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Antanas Matulas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Dec 29, 2021, 5:06 PM

Kalbėdami apie dar vieno užsidarymo tikimybę medicinos sektoriaus atstovai ir politikai „Žinių radijo“ laidoje pastebėjo, kad alternatyvų griežtam karantinui – yra.

A.Matulas: karantinas yra išsisėmęs

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Antanas Matulas sutiko, kad ne vienam susidaręs įspūdis apie šiuo metu vykstantį pasirengimą dar vienam užsidarymui yra teisingas.

„Įspūdis yra teisingas – matydami, kas darosi kitose šalyse, mes tam turime ruoštis. Bet aš įsivaizduoju, kad tai būtų išimtinai kraštutinė priemonė. Vertinčiau, kad karantinas kaip pandemijos suvaldymo priemonė jau yra išsisėmusi“, – įsitikinęs A.Matulas.

Parlamentaras teigė manantis, kad didėjant hospitalizacijai, jeigu nebus kur guldyti kitomis ligomis sergančių žmonių, naujas karantinas galėtų būti įvestas, tačiau, anot jo, prieš naują uždarymą reikėtų įvertinti visas aplinkybes.

„O tos aplinkybės yra labai nepalankios, nes žmonės pavargo nuo tų priemonių. Manau, kad daugiau reikėtų koncentruotis į asmeninės apsaugos priemones, renginių ribojimą. Visuotiniam karantinui, manyčiau, reikia ruoštis, bet sunkiai įsivaizduoju, kad jis galėtų būti įvestas“, – kalbėjo A.Matulas.

Komiteto pirmininkas pastebėjo, kad Portugalijoje trečiadienį fiksuotas rekordinis atvejų skaičius, tačiau mirties atvejų skaičius panašus į tą, kuris šiuo metu stebimas Lietuvoje, tad, pasak A.Matulo, pirminiai duomenys apie omikron atmainą yra „neblogi“.

A.Matulo teigimu, visuotinio karantino atveju reikėtų stabdyti verslus, galvoti apie kompensacijas, tačiau panašių tikslų, anot jo, galima pasiekti ir be tokio užsidarymo – taikant tam tikrus papildomus ribojimus, asmeninės apsaugos priemones.

„Kur žmonės daugiausiai užsikrečia? Bendraudami šeimose, darbe. Jei taikysime nuotolinį darbą, jei ribosime renginius, jei nebus tokių įspūdingų, daugiatūkstantinių koncertų, kuriuose niekas nesisaugoja, tai iš esmės bus tas pats karantinas“, – įsitikinęs jis.

Anot jo, griežto, visuotinio karantino gyventojai ir taip nesilaiko. „Visi gyvename šalia žmonių ir matome, kad dalis randa būdų karantiną „apeiti“, o visuotinis karantinas darys didžiulę neigiamą psichologinę įtaką“, – pabrėžė Seimo narys.

A.Žvirblienė: jaučiamas atsargus optimizmas

Savo ruožtu VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė pabrėžė, kad visiškas užsidarymas – kraštutinė priemonė.

„Pagrindinis pavojus su omikron atmaina yra tas, kad atvejų skaičius labai drastiškai gali išaugti, o tarp užsikrėtusių žmonių tam tikras procentas gali būti tokių, kuriems reikalinga hospitalizacija ir intensyvi terapija“, – kalbėjo profesorė.

Nors hospitalizacijų procentas tarp užsikrėtusių asmenų gali būti žemas, pabrėžiama, kad itin didelis atvejų skaičius tą procentą gali išauginti tiek, kad sveikatos apsaugos sistemai gali kilti pavojus.

„Pavojus iškyla dėl spartaus plitimo, o užsidarymas šiuo atveju tiesiog pristabdo tą škvalą. Pernelyg drastiškai daugėjantis atvejų skaičius gali sukelti problemų sveikatos apsaugos sistemai“, – pabrėžė A.Žvirblienė.

„Be abejo, kad visi pavargę nuo tų ribojimų, sakyčiau, visuomenė net bijo tų ribojimų. Šiuo atveju apie tai ir kalbama – kad tai būtų kraštutinė priemonė. Ar jos prireiks, ar neprireiks, turbūt dar anksti gąsdintis“, – sakė ji.

Tuo metu kalbėdama apie galimas omikron grėsmes A.Žvirblienė teigė, jog jaučiamas atsargus optimizmas. „Nežiūrint į tai, kad tai tikrai sparčiai plintanti atmaina. Atsargus optimizmas reiškia, kad tikrai daugėja mokslinių įrodymų, kad virusas galbūt yra švelnesnis“, – vylėsi profesorė.

S.Čaplinskas: tikėtis nulinio kovido – naivu

Tuo metu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perspėjo, kad koronaviruso omikron atmaina ir toliau kelia „labai didelę“ riziką. Virusologas prof. Saulius Čaplinskas teigia, kad PSO tiesiog konstatavo faktą, kuris visiems gerai žinomas ir prognozuojamas.

„Kitas klausimas, kaip atskiros šalys į tai reaguoja. Ir čia yra aiškus nusivylimas, kad vėl nėra koordinacijos – net Europos Sąjungos viduje. Nėra ir lyderystės – vėl atskiros šalys elgiasi chaotiškai, kiekvienas savaip bando apsisaugoti, bando sustabdyti viruso įvežimą, kas yra naivu“, – kalbėjo S.Čaplinskas.

Dabar, svarstant apie galimus uždarymus ar viruso plitimo pristabdymus, anot profesoriaus, svarbu suprasti, ko norima pasiekti.

„Jei iki šiol galvojame pasiekti „Zero Covid“ – kad iš viso nebūtų kovido, tai yra naivu, kas iki šiol šito tikisi. Reikia suprasti, kad virusas cirkuliuoja ir cirkuliuos“, – pabrėžė S.Čaplinskas.

„Dabar mūsų visų uždavinys būtų kuo greičiau pasiekti ne pandeminį, o endeminį plitimo lygį. Ar galima eliminuoti infekcijos šaltinį? Negalima. Sustabdyti perdavimą galima? Galime tik pristabdyti, bet ir toliau bus tas pats.

Ar galime sukurti kolektyvinį imunitetą, kaip buvo svajojama? Jau seniai aišku, kad, deja, negalime“, – įvertino S.Čaplinskas.

Visgi, virusologas teigė negalintis vienareikšmiškai atsakyti, reikia ar nereikia Lietuvai naujo užsidarymo.

„Teoriškai galvojant, jeigu tris savaites būtų toks užsidarymas, kad žmonės nekomunikuotų nesaugiai, būtų tik savo socialiniame burbule, jei kur išeina, būtinai teisingai dėvėtų kaukes, tada aišku, kad baigtųsi infekcija tarp tų žmonių, kurie besimptomiai“, – svarstė profesorius.

Visgi, profesoriui kyla klausimų, kodėl siūloma uždaryti, pavyzdžiui, smulkią prekybą, stabdyti prekybos centrų darbą, kadangi analizės dėl viruso plitimo šiais atvejais Lietuva neturi.

„Kai nėra aiškios epidemiologinės analizės, nepasakyta, kokia veikla, kurioje vietoje, koks žmonių elgesys sąlygoja užsikrėtimą, tai šaudom iš patrankos į žvirblį“, – įsitikinęs jis.

S.Čaplinskas sutinka, kad viruso plitimas ugdymo įstaigose – akivaizdus ir be išsamesnių analizių, visgi, virusologas abejoja mokyklų uždarymo nauda.

„Faktas yra toks, kad vaikučiai taip pat, deja, gali sirgti sunkiai. Kitas faktas yra, kad tai vyksta daug rečiau. Svarbiausia, ko mes siekiame – ar apsaugoti vaikus, ar vaikų sąskaita apsaugoti jų tėvelius ir ypač senelius?

Jų senelius ir tėvelius seniai buvo laikas įtikinti, kad jie patys suprastų ir pasiskiepytų. Tie, kas to nesupranta, galbūt laikas pasakyti, kad jūs labai, labai rizikuojate – pirmiausiai savo sveikata ir gyvybe, o paskui ir savo anūkų gerbūviu. Nes jeigu vėl dėl to, kad išsaugotų senelių gyvybes, anūkai negalės eiti į mokyklą – turbūt visi supranta, kokie didžiuliai tai nuostoliai“, – pabrėžė S.Čaplinskas.

Plačiau apie numatomus ribojimus skaitykite čia.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: G. Nausėda Seimo komisijos reikalauja įrodymų