Miestas nesugriuvo, nenušiuro ir nebankrutavo, tačiau dar ilgai gydysis žaizdas, kurias pastaraisiais metais paliko koronaviruso pandemija.
Kai biotechnologai paskelbė žinias apie jų sukurtas efektyvias vakcinas nuo koronaviruso ir paskutinėmis 2020-ųjų savaitėmis prasidėjo vakcinacija, jau atrodė, kad šio prakeiksmo pavyks atsikratyti visiems laikams.
Kauniečiai rikiavosi eilėse prie Kauno ledo rūmuose įrengto vakcinacijos centro ir pasirodė labai neprastai – Kaunas tapo vienu šalies lyderių pagal vakcinuotų gyventojų skaičių. Džiūgauta neilgai, nes naujos viruso mutacijos sudegino planą greitai grįžti į įprastą gyvenimą.
Dabar jau galima tikėtis, kad 2021-uosius, ypač jų pradžią, kauniečiai prisimins kaip slogų sapną, kuris niekaip nesusijęs su tikrove, o pirmieji kitų metų pavasario saulės spinduliai galutinai sunaikins šlykštaus užkrato likučius.
Prireiks nemažai laiko, kol atsigaus prie žlugimo slenksčio atsidūręs kai kurių sričių verslas, – kavinės, viešbučiai, grožio salonai, pramoginiai renginiai.
Vis dėlto šioje srityje yra ir gerų ženklų – Kaune veikiančios pramonės įmonės neįtikėtinai gerai atlaikė pandemijos sunkumus ir net didino veiklos apimtį.
Jeigu prisimintume praėjusių metų pabaigą, turėtume pripažinti, kad šiemet nėra viskas jau taip blogai: veikia kavinės ir restoranai, „Žalgirio“ arenoje galima stebėti koncertus ir sporto varžybas, atviri visi prekybos centrai.
Nors medikams tenka sunkiai pakeliamas darbo krūvis, veikia visos gydymo įstaigos, o moksleivių tėvai lengviau atsikvėpė sužinoję, kad nuotolinio mokymo kol kas nėra valdžios planuose.
Gyventojams tenka nuolat rodyti prieštaringai vertinamą galimybių pasą ir nešioti apsauginę kaukę, tačiau tai vis tiek geriau negu prievartinis sėdėjimas namuose ir draudimas nieku gyvu švenčių dienomis nelankyti savo artimųjų.
Negana to, pernai per Kalėdas keliuose budėjo policijos pareigūnai, kurie draudė kirsti gyvenamosios savivaldybės ribas!
Kauno oro uoste vėl leidžiasi ir kyla lėktuvai. Nors keliautojams taip pat taikomi įvairūs apribojimai, bent jau galimybė keliauti išlieka ir tai didina pasirinkimo laisvę.
Prie kavinių staliukų susėdusių vokiečių ar skandinavų Kaune beveik nėra ir turbūt nebus bent iki 2022-ųjų vasaros. Jų keliamas šurmulys būtų aiškus ženklas, kad gyvenimas po truputį grįžta į normalias vėžes.
Net didžiausi optimistai turėtų sutikti, kad besibaigiantys metai Kaunui bus lyg pagirios po triukšmingo vakarėlio. Skirtumas toks, kad vakarėlio metu žmonės dažniausiai linksminasi, o kauniečiai pastaruosius 8–9 mėnesius progų linksmintis beveik neturėjo.
Visa, kas geriausia, Kaune turėtų nutikti 2022 metais.
Jau vien tai, kad Kaunas taps Europos kultūros sostine, turėtų gerokai padidinti miesto žinomumą visame žemyne ir paskatinti europiečius ieškoti bilietų skrydžiui į šlovingą praeitį menantį Lietuvos miestą. Sausį Nemuno saloje vyksiančios atidarymo šventės metu laukiama gausybės garbingų svečių.
2022-ųjų pavasarį vartus žiūrovams atvers rekonstruotas S.Dariaus ir S.Girėno stadionas, o ta proga ant naujosios jo vejos galima tikėtis išvysti futbolo žvaigždžių pasirodymą. Tokio lygio stadionas dar daug metų bus vienintelis Lietuvoje.
Kitų metų rudenį Nemuno saloje laukiama mokslo centro „Mokslo sala“ atidarymo – tai išties labai svarbus ir brangus objektas, kurio atkakliai siekė Kauno valdžia. Statybos darbai vyksta ir kol kas nėra jokių ženklų, kad projektui kiltų grėsmė.
Maždaug tuo pat metu „Žalgirio“ arenos pašonėje pradės veikti 26 mln. eurų vertės vandens sporto centras su olimpinio dydžio baseinu ir pramogų erdvėmis.
Metų pabaigoje jau bus įsibėgėjusi rinkimų kampanija, kurios metu paaiškės, ar Kauno meras V.Matijošaitis 2023-iųjų kovą vyksiančių rinkimų metu sieks dar vienos kadencijos, ar prasidės intriguojanti kitų pretendentų kova dėl teisės įsikurti jo darbo kabinete.
Sutikite, 2022-ieji Kaune bus labai įdomūs.
