Apie dabartinį galimybių paso vaidmenį pandemijos valdymui „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Oponentai“ diskutavo komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas ir Seimo sveikatos reikalų komiteto narys, konservatorius Linas Slušnys.
Gali keistis dar daug kartų?
Audringų reakcijų trečiadienį susilaukė Vyriausybės sprendimas pritarti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymui, kad galimybių paso galiojimo pasiskiepijusiems nebebūtų galima pratęsti, atsižvelgiant į serologinių tyrimų rezultatus. Dar anksčiau Vyriausybė nusprendė, kad sustiprinančios dozės negavusių asmenų galimybių pasas galios 7 mėnesius.
Kalbėdamas apie dabartinę galimybių paso reikšmę, Seimo sveikatos reikalų komiteto narys, konservatorius Linas Slušnys teigė, kad šis pasas jau suvaidino nemenką vaidmenį – pamažu padidino skiepijimosi tempus.
„Galimybių pasas ar tarptautinis sveikatos sertifikatas, kuris yra kiekvienoje šalyje, turbūt kalba apie vieną svarbiausią dalyką – mūsų tikslas yra remtis į atsakingų, socialiai itin sąmoningų žmonių grupę, kuri yra pati didžiausia, kad jie turėtų maksimumą galimybių pagal esamą situaciją judėti, gyventi normalų gyvenimą.
Tokiu būdu, per šiuos žmones, kai jie juda, kai rodo, ką gali daryti, jie gali patraukti į savo pusę ir tuos skeptikus, kurių likę gal 15 proc.“ – įsitikinęs L.Slušnys.
Seimo narys sutinka, kad šiuo metu svarstymo dėl būsimų galimybių paso pokyčių situaciją galima apibūdinti kaip „ežiuko braidžiojimas rūke“, nes iš tiesų dar nepakanka duomenų apie omikron atmainą.
„Kai žmonės skiepijosi antra doze, galvojome, kad tai jau yra pabaiga ir tas galimybių pasas bus neribotą laiką. Ateina nauja atmaina ir mes turime tai keisti. Nepatinka tai, nesmagu tą pripažinti, bet mes turime tai keisti, nes, panašu, kad ir dviejų dozių poveikis yra labai stipriai kritęs – (atsparumas koronavirusui – aut.past.) krenta iki 50 – 60 proc.
Turime kritimą, vadinasi, darome sustiprinančią dozę, kuri turėtų sumažinti ne susirgimus (...), o pirmiausia, kad žmogus neatsidurtų ligoninėje, nesirgtų taip sunkiai ir neužimtų lovų“, – įvardijo L.Slušnys.
„Dabar vėl pasakome, kad po trečios dozės galimybių pasas yra neterminuotam laikui. Bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai nereiškia, jog nereikės to pakeisti, jeigu atsiras nauja kokia nors atmaina arba iš esmės keisis situacija.
Dar gali būti, kad ateis nauja atmaina, kurios procentuotė – 20, ir reikės visiškai naujos vakcinos. Gali būti ir toks variantas, niekas nežino. Bet mes visada tikimės, aišku, geriausio“, – neatmeta.
Svarbus ir politinis aspektas?
Savo ruožtu viešųjų ryšių specialistas Linas Kontrimas teigė, kad galimybių pasas jau yra sukompromituotas.
„Koks turėtų jo vaidmuo? Šiai dienai manau, kad galimybių paso vaidmuo transformuojasi ryte vienaip, vakare kitaip. Iš principo jis yra, tiesiai šviesiai pasakysiu – sukompromituotas.
Bet ar jis gali būti atitaisytas? Manau, kad visi žmonės daro klaidas. Jeigu jie įvardija jas ir ir važiuoja toliau – viskas gerai“, – kalbėjo L.Kontrimas.
L.Kontrimas teigė negalintis komentuoti medicininių galimybių paso naudos aspektų, vis dėlto, komunikacija dėl šio paso, anot jo, buvo netinkama, ir dabar matome to rezultatus.
„Klausimas yra tas, kad pats pandemijos valdymas, kai buvo siunčiamos neaiškios žinios, ir kai tame fone įvestas galimybių pasas, jis iš principo atliko ne jungiantį, o decentralizuojantį vaidmenį, ir daugelį žmonių supriešino“, – kalbėjo komunikacijos specialistas.
Anot jo, net tie, kurie palankiai vertina patį vakcinacijos procesą, dėl galimybių paso įvedimo, komunikacijos apie jį galėjo pakeisti nuomonę. L.Kontrimas palietė ir politinį galimybių paso aspektą.
„Politinė pusė yra labai svarbi. Pavyzdžiui, kodėl vidaus reikalų ministerija yra įjungiama į sprendimus? Iš principo klausimas apie tai, kiek galimybių pasas turėtų tverti, nėra keliamas. Jis paliekamas neaiškiame informaciniame dumble.
Kas gali paneigti tikimybę, kad galimybių pasas anksčiau ar vėliau gali būti pradėtas naudoti demokratiniam suvaržymam?“ – klausė jis.
