Privalomo skiepijimo mintis kelia ir darbuotojų, ir politikų pyktį: aiškino, kur mato didžiausią klaidą

Vyriausybės siūlymai privalomai nuo COVID-19 skiepyti medicinos bei socialinių paslaugų darbuotojus ir toliau kelia audras – nors pabrėžiama, kad būtent šių sričių specialistai dirba su jautriausiomis visuomenės grupėmis, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) argumentai neįtikina nei profesinių sąjungų, nei politikų. Seimo narys Aurelijus Veryga svarsto, kad SAM jau galėjo susipykti ir su „paskutiniąja savo grandimi“.

Medikai<br>G.Bitvinsko nuotr.
Medikai<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vakcinacija<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vakcinacija<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Inga Ruginienė<br> P.Gvildžio nuotr.
Inga Ruginienė<br> P.Gvildžio nuotr.
Medikai<br>M.Patašiaus nuotr.
Medikai<br>M.Patašiaus nuotr.
Aurelijus Veryga<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aurelijus Veryga<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aušra Bilotienė Motiejūnienė<br>T.Bauro nuotr.
Aušra Bilotienė Motiejūnienė<br>T.Bauro nuotr.
Koronaviruso patikros punktas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronaviruso patikros punktas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Medikai<br>G.Bitvinsko nuotr.
Medikai<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Jan 3, 2022, 5:28 PM

Vyriausybė trečiadienį pasiūlė Seimui priimti įstatymo pataisas, įvedančias privalomą skiepijimą nuo koronaviruso sveikatos apsaugos ir socialinio sektoriaus darbuotojams.

Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir Seimo narys, LVŽS atstovas Aurelijus Veryga.

SAM argumentai neįtikina

Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė kalbėjo, jog privalomas skiepijimas tam tikrų sričių specialistams reikalingas dėl to, kad būtent dėl jų kyla rizika užsikrėsti jautriausiems gyventojams.

„Pirmiausiai mes žinome, kad turime atmainą, kuri yra plitri, plinta greitai. Sveikatos priežiūros įstaigose yra nemažai asmenų, kurie turi imunosupresiją, yra jautrūs kalbant apie sveikatos būklę, tai čia būtų viena priežastis. Atitinkamai socialinės paslaugos yra teikiamos didžiąja dalimi senyvo amžiaus žmonėms, kurie taip pat turi riziką susirgti, perduoti.

Kadangi turime atmainą, kuri yra plitri, turime jautrius pacientus, gyventojus, tai šiuo etapu pradedame nuo pačių svarbiausių, kurie negalėtų teikti paslaugų nuotoliniu būdu, jei būtų toks poreikis, o turi būti kontaktu“, – aiškino viceministrė.

Pasak A.Bilotienės Motiejūnienės, nors abi vakcinos dozes turi maždaug 94 proc. asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų, trečiąja doze iki šiol pasiskiepijo tik apie 50 proc.

„Nežiūrint to, kad nuo jų buvo pradėta vakcinacija, nuo praėjusių metų gruodžio 27 dienos, 95 procentų mes dar neturime“, – teigė ji.

Viceministrė kalbėjo, jog SAM yra pateikusi Vyriausybei išvadą ir dėl žalos atlyginimo, jei skiepai žmonėms sukeltų itin retų šalutinių reakcijų.

„Ekstremalioje situacijoje, jei tai būtų susiję konkrečiai su covid vakcina, pritartumėm, kad turėtų būti žalos kompensavimo mechanizmas. Bet ne kalendorinėms visoms vakcinoms, o kalbėtumėme apie ekstremalią situaciją ir esamą vakciną nuo COVID-19 susirgimo“, – aiškino ji.

A.Bilotienė Motiejūnienė priminė, jog tokios Europos šalys kaip Prancūzija, Graikija ar Italija jau turi įsivedusi privalomuosius skiepus sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, socialinių paslaugų srityje dirbantiesiems.

„O dėl visuotinio vakcinavimo yra šalių, kurios kalba – sunku pasakyti, kiek bus tokių, kad pasitvirtins ir įsives tą privalomą visuotinį vakcinavimą“, – svarstė SAM viceministrė.

Savo ruožtu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė Vyriausybės planus vertina kritiškai, o ministerijos argumentai esą jos visiškai neįtikina.

„Ypač, kai kalbame apie tas profesijas, kurių vienetai liko nepasiskiepijusių. Čia taip dramatiškai pristatytas tas 50 procentų trečio skiepo, bet prisiminkime, kad tas trečias skiepas visai neseniai ir atėjo į mūsų gyvenimą, o dar visai neseniai mes supratome, kad jis yra gyvybiškai būtinas“, – aiškino I.Ruginienė.

Ji pažymėjo, kad sveikatos priežiūros specialistai reguliariai atlieka PGR testus, net jei yra pasiskiepiję, todėl turi dar vieną papildomą apsaugą. Tačiau, jei mediko testas yra teigiamas, jis vis tiek privalo izoliuotis, tad argumentai, pašnekovės teigimu, labai keisti.

A.Veryga: ministerija susipyko su paskutine savo grandimi?

Seimo narys Aurelijus Veryga neatmetė galimybės, kad dalis skiepytis nesutiksiančių darbuotojų gali palikti savo darbo vietas, tačiau masinio išėjimo tikėtis, pasak jo, negalima. Jį taip pat nustebino trečiąja doze pasiskiepijusių medikų statistika.

„Tai yra pati sąmoningiausia ir labiausiai sveikatos klausimais edukuota bendruomenė. Man pasidarė įdomu – ar nėra taip, kad ministerija susipyko su paskutine savo grandimi, kuri yra jų priešakiniai kareiviai ir pagrindiniai sąjungininkai, kurie turėtų kitus įtikinti skiepytis? Jei 50 procentų tik pasiskiepijo trečiąja doze, kokią tai žinią mums neša apskritai apie vakcinaciją? Kas atsitikę, jei šitoje grupėje turime tokį žemą revakcinacijos procesą?“, – klausė A.Veryga.

„Kas tada yra tie žinios nešėjai? Man tada jau ne tiek ta pati prievarta čia pasidaro svarbi, kiek tai demonstruoja tam tikrą komunikacinę kapituliaciją“, – pridūrė jis.

Pasak A.Verygos, premjerė turėtų padėti sveikatos ministrui A.Dulkiui, nes šis jau „nebesusitvarko“.

„Jau vien tai, kad siūlymus dėl serologinių testų teikia VRM. Tai kas tai yra? Dabar juokauja žmonės, kad tuoj Krašto apsaugos ministerija pateiks siūlymus dėl pandemijos. Tai rodo, kad valstybės operacijų vadovas yra neveiksnus, taip išeina. <...> Galbūt tokiu būdu yra ir bandoma apsaugoti ministrą, bet jeigu jis nesugeba apsisaugoti pats ir nesugeba paaiškinti Vyriausybės sprendimų, tai kam jis toks reikalingas?

Tada premjerė turėtų ieškoti žmogaus, kuris nebijotų, išeitų su argumentais, paaiškintų, apsigintų, ir nieko čia naujo, kad sveikatos ministras sulauks klausimų visada, praktiškai dėl kiekvienos priemonės. Tai yra jo darbas“, – aiškino Seimo narys.

Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė I.Ruginienė pridūrė, jog darbuotojai dėl vis besikeičiančių ir abejoti verčiančių Vyriausybės sprendimų ja pasitiki vis mažiau, tad klausimų gali kilti ir ateityje.

„Net jei dabar yra sakoma, kad tai bus tik sveikatos priežiūros ir socialiniams darbuotojams, nepasitikėjimo jausmas kužda, kad ateityje tas sąrašas tik ilgės. <...> Ir tai jau bus praktiškai Vyriausybės rankose, nes įstatyme greičiausiai bus numatyta galimybė tą daryti, o sąrašas bus pildomas“, – svarstė ji.

Tuo metu visuotiniam skiepijimui Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys A.Veryga nepritartų.

„Tai nebūtų tvarka, tai būtų tikrai iš esmės prievarta, bet pasirinkimo jokio nebebūtų, nes žmogus, kuris nori dirbti, jis neturėtų jokios kitos galimybės.

Man atrodo, kad tai, kas dabar bandoma daryti, nekurs pasitikėjimo vakcina, o galutinai griaus“, – kalbėjo parlamentaras.

Patikslino informaciją dėl medikų vakcinacijos

Savo ruožtu Lietuvos statistikos departamento specialistai viešojoje erdvėje pastebėję, kaip teigiama, klaidingai interpretuojamus valstybės duomenis, išplatino paaiškinimą, kad šiuo metu revakcinavosi 85 proc. tą galėjusių padaryti medikų.

Kaip pastebima Valstybės duomenų analitikos feisbuko puslapyje, sustiprinančiaja doze pasiskiepijo 50 proc. visų medikų, bet tai nereiškia, kad jie vengia revakcinacijos.

„Ši interpretacija yra klaidinga, nes neatsižvelgiama į tai, kad didelė dalis medikų buvo užsikrėtę ir todėl nepateko į asmenų, galinčių gauti sustiprinančią vakcinos dozę, sąrašą. Taip pat neatsižvelgta į daugelį kitų faktorių, pvz., mirtys, vėlyva antrojo skiepo data ir pan“, – pabrėžiama įraše.

Analitikų teigimu, teisingai apskaičiuota medikų, kurie pasinaudojo turėta galimybe gauti sustiprinančią dozę, dalis yra beveik 85 proc., ypač kuomet asmenys turėjo pakankamai laiko pasiskiepyti.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.