Kaip pastebima Valstybės duomenų analitikos feisbuko puslapyje, sustiprinančiąja doze pasiskiepijo 50 proc. visų medikų, bet tai nereiškia, kad jie vengia revakcinacijos.
„Ši interpretacija yra klaidinga, nes neatsižvelgiama į tai, kad didelė dalis medikų buvo užsikrėtę ir todėl nepateko į asmenų, galinčių gauti sustiprinančią vakcinos dozę, sąrašą. Taip pat neatsižvelgta į daugelį kitų faktorių, pvz., mirtys, vėlyva antrojo skiepo data ir pan.“, – pabrėžiama įraše.
Analitikų teigimu, teisingai apskaičiuota medikų, kurie pasinaudojo turėta galimybe gauti sustiprinančią dozę, dalis yra beveik 85 proc., ypač kuomet asmenys turėjo pakankamai laiko pasiskiepyti.
Kartu jie pateikė ir kriterijus, kurie buvo taikyti šiam skaičiui nustatyti.
– Asmuo turi būti skiepytas bent dviem vakcinos dozėm;
– Nei viena iš pirmų dozių negali būti Janssen vakcina;
– Antras skiepas turi būti gautas ne vėliau kaip 2021-09-01;
– Asmuo turi būti arba niekada neužsikrėtęs arba užsikrėtęs jau po trečiosios dozės;
– Asmuo turi būti gyvas šiandien;
– Asmuo turi dirbti (pagal SoDros EVRK v2 [2]) veikloje „Žmonių sveikatos priežiūra“ arba „Kita stacionarinė globa“ (EVRK skyriai 86 ir 87).
Privaloma vakcinacija
Vyriausybė trečiadienį pasiūlė Seimui priimti įstatymo pataisas, įvedančias privalomą skiepijimą nuo koronaviruso sveikatos apsaugos ir socialinio sektoriaus darbuotojams.
„Mūsų projektu siūloma, kad valstybės lygio ekstremalios situacijos ar karantino metu, kai yra prieinamos vakcinos, tam tikri darbuotojai galėtų dirbti tik pasiskiepiję pilna schema plius sustiprinančia doze. Skiepytis privalės darbuotojai, dirbantys darbus ir užsiimantys veikla dviejose srityse, tai asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir socialinės paslaugos ir veikla“, – per Vyriausybės posėdį sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Jis pažymėjo, kad skiepai būtų privalomi ne tik sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigų darbuotojams, bet ir teikiantiems paslaugas šiose įstaigose.
„Turima mintyje ne tik pačių įstaigų, kurios veikia socialinės ar sveikatos priežiūros srityje, darbuotojai, bet ir valymo, maisto tiekimo, kitos paslaugos, jei jos teikiamos būtent šiose įstaigose“, – sakė ministras.
Vyriausybei pritarus pataisų projektui, jis bus teikiamas Seimui, kuris ir priims gautinį sprendimą. Premjerė Ingrida Šimonytė pasiūlė pataisas svarstyti skubos tvarka, kad jos galėtų būti pateiktos per pratęstą Seimo sesiją sausio 11 dieną ir jos metu priimtos.
Projektu siūloma nustatyti, kad dėl užkrečiamos ligos paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną tam tikrų sričių darbuotojai galėtų dirbti tik pasiskiepiję nuo tos užkrečiamosios ligos ir tik tol, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą nuo minėtos ligos.
Siūloma, kad pataisos įsigaliotų vasario 14 dieną.
