Teisiniu aspektu problemų nekiltų
Lietuvoje kol kas dar nėra buvę atvejo, kad po pertraukos prezidento postą užimtų jau dvi kadencijas šias pareigas ėjęs asmuo. Būtent dėl tokios priežasties, kyla klausimai, ar apskritai Dalia Grybauskaitė teisiškai gali balotiruotis dar kartą.
Vienas iš Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarų, socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis tame problemos neįžvelgia. Prisimindamas diskusijas kilusias kuriant Konstitucijos nuostatas, jis sakė, kad būtent tokia sąlyga ir buvo kompromisinis sprendimas.
„Galiu prisiminti diskusijas. Ypatingai po to, kai jungtinė Sąjūdžio frakcija, kuri iš esmės atstovavo Vytauto Landsbergio idėją turėti prezidentą be Konstitucijos, pasiūlė rengti referendumą. Iš pradžių, netgi du referendumus, apjungti ir armijos išvedimo klausimus, kad tik referendumas įvyktų. Mums pavyko referendumus atskirti ir pavyko pasiekti, kad ši pataisa nelaimėtų.
Po to vyko diskusijos dėl Konstitucijos projekto kompromiso ir toji pati pusė labai aiškiai deklaravo prezidentinės respublikos valdymą ir tai, kad prezidentas galėtų būti renkamas tiek, kiek norės. Tuo tarpu mes buvome už tai, kad būtų ribotas kadencialumas, tik viena, dvi (kadencijos – aut.) ir nedaugiau. Dabartinė nuostata buvo kompromisas“, – pasakojo V.P.Andriukaitis.
Vis dėlto politikas pastebėjo, kad nors teisiniu aspektu tai yra įmanoma, tačiau jo manymu, tai nebūtų pati geriausia idėja.
„Iš tiesų turime galvoti apie tam tikras tendencijas ir visuomenėje. Visuomenėje yra tendencijos stiprios rankos, vado, autoritarizmo. Lietuva deja nėra ta demokratinė brandi visuomenė kaip Skandinavijos tautos. (...)
Be to, Dalia Grybauskaitė labai mėgo uzurpuoti valdžią, ji uzurpavo važiuodama į Europos valstybių ir Vyriausybių vadovų tarybos posėdžius puikiai suprasdama, kad neturi konstitucinių kompetencijų tuose klausimuose, kurie priklauso Vyriausybei“, – sakė politikas.
Galimybės priklausys nuo dabartinio prezidento
Buvęs prezidentės D.Grybauskaitės patarėjas vidaus politikai, Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė pastebėjo, kad tokia ankstyva kandidatų į prezidento rinkimus paieška yra neįprastas dalykas, todėl pasakyti, ar D.Grybauskaitė svarsto kandidatuoti, dar yra per anksti.
„Turime precedentą, kad vos tik įpusėjusi pirma einančio pareigas prezidento kadencija ir visu rimtumu jau kyla diskusija, kas galėtų pakeisti. Turbūt dar neturėjome tokios situacijos.
Jau visuomenėje bręsta nuotaikos tam tikros, nepasitenkinimo vykdomos politikos ar įvairių epizodų, kad išties žvalgomasi, kaip galėtų būti po tos pirmos kadencijos. Aš nepamenu kada prasidėdavo diskusija rimtesnė, koks bus galimas kandidatų ratas, tai dažniausiai likus pusmečiui iki rinkimų. (...)
Mes nematome jokių ženklų, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė kažkaip siektų arba turėtų tikslą dar kartą kandidatuoti“, – svarstė M.Lingė.
Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis antrino, kad spėlioti dar yra per anksti, tačiau pabrėžė, kad tokiam įvykiui visos galimybės yra atviros.
„Mano įsitikinimu galimybės tiek teisinės, tiek politinės, tiek kultūrinės Daliai Grybauskaitei apsispręsti dalyvauti kituose prezidento rinkimuose yra visiškai atviros. Čia galbūt priklausys nuo keleto dalykų.
Pirmas dalykas, kaip seksis dabartiniam respublikos prezidentui Gitanui Nausėdai antrąją kadencijos pusę eiti prezidento pareigas. Vertinant iš šios dienos perspektyvų mes tikrai matome, kad Gitanas Nausėda yra kito politinio tipažo ir kito politinio charakterio žmogus. Pirmiausiai iš jo pirmosios kadencijos pusės galima spręsti, kad dalyje visuomenės galbūt atsiranda toks lūkestis, poreikis vėl grįžti prie tvirtesnio žodžio, tvirtesnės rankos, pozicijos“, – sakė E.Masiulis.
Politikas taip pat sakė, kad D.Grybauskaitė dar nėra tokio amžiaus, kad galvotų tik apie praeitį ir rašytų atsiminimų knygas. Jo manymu, buvusios prezidentės domėjimasis politika niekur nėra dingęs, todėl aptariama situacija yra reali.
Kortas gali sumaišyti sutapę rinkimai
Nors kandidatus į prezidento postą numatyti kol kas dar anksti, tačiau aišku, kad 2024 metai bus ypatingi. Tais pačiais metais ne tik rinksime šalies vadovą, tačiau ir Seimą bei kandidatus į Europos Parlamentą.
„2024 metų pavasarį bus renkamas Lietuvos Respublikos prezidentas, o rudenį, jeigu neatsitiks jokių politinių žemės drebėjimų, turėtų būti renkamas Lietuvos Respublikos Seimas.
Tai suponuoja, kad politinės partijos, norėdamos gerai pasirodyti Seimo rinkimuose, Europos Parlamento rinkimuose, neišvengiamai galvos ir dėlios taip, kad turėtų savo partijos keliamą kandidatą ir prezidento rinkimuose. Nes nekeldamas savo partinio kandidato, tu rizikuoji iškristi iš žaidimo ir sumažinti savo rezultatus ir Seimo rinkimuose“, – svarstė Eligijus Masiulis.
Paklaustas, ar D.Grybauskaitei planuojant sugrįžti į prezidento rinkimus ji galėtų tapti konservatorių remiama kandidate, Mindaugas Lingė neskubėjo pritarti. Jo manymu, dabar populiaresni nepartiniai kandidatai.
„Koks tas kelias bebūtų, jis turės būti demokratiškas, svarstomos atėjus laikui pačios įvairiausios kandidatūros ir svarstomi įvairiausi galimi scenarijai: ar remti, ar kelti savo.
Lietuvos žmonės nori rinktis nepartinius. Ta korta eina ir iki šiol. Jei žiūrime, kas yra reitinguojami ir minimos kokios nors dar neminėtos pavardės, tai matome, kad tai nebūtinai yra partijų žmonės“, – sakė Seimo narys.
Laidoje dalyvavę pašnekovai pastebėjo ir dar vieną kintamąjį. Jie vieningai teigė, kad Dalia Grybauskaitė į rinkimus nuspręstų eiti tik tokiu atveju, jei būtų užsitikrinusi pergalę.
„Norėčiau dar atkreipti dėmesį vertinant asmenines savybes, kad matyt ji (D.Grybauskaitė – aut.) apsispręstų ir dalyvautų prezidento rinkimuose tik tokiu atveju, jei tai būtų pakankamai saugus kelias laimėti. Jeigu bus tik tam tikros abejonės ir dalyvauti vardan dalyvavimo, tai aš manau, kad tada mes Dalios Grybauskaitės nematysime“, – sakė E.Masiulis.
„Aš dar kartą norėčiau atkreipti dėmesį, kad jei valdančioji dauguma toliau patirs begales krizių ir pasitikėjimas ja vis mažės, tai Dalios Grybauskaitės ten nepamatysite. Ji eina su laiminčiais“, – antrino ir V.P.Andriukaitis.
Tarp kitų kandidatų – opozicijos atstovai
Laidos vedėjų paklaustas apie opozicinių partijų atstovų Vilijos Blinkevičiūtės ir Sauliaus Skvernelio galimybės dalyvauti prezidento rinkimuose, E.Masiulis sakė matantis teigiamas tendencijas.
„Aš manau, kad ir vieno ir kito paminėto politiko perspektyvos nėra blogos. Vien jau dėl to, kad jie yra opoziciniai politikai ir dabar turi visai neblogas galimybes artimiausius du metus kaupti tam tikrus politinius balus, stiprinti save ir savo atstovaujamas partijas“, – sakė politikas.
V.Blinkevičiūtės galimybės teigiamai vertino ir jos bendrapartietis Vytenis Povilas Andriukaitis. Jis sakė, kad politikė yra parodė teigiamus rezultatus dirbdama Europos Parlamente, todėl ir prezidento rinkimai būtų geras sprendimas.
Mindaugas Lingė nesvarstė konkrečių politikų kandidatūrų, tačiau sakė, kad daug kas priklausys nuo dabartinio prezidento Gitano Nausėdos pozicijos.
„Ar prezidentas dar labiau nuslinks į opozicinę pusę, ar bandys išlaikyti tą nepriklausomumo įvaizdį. Dabar atrodo, kad jis tampa ne nepriklausomu, o opozicijos vienas iš (kandidatų – aut.), tada galima žiūrėti, kokiame spektre galės veikti kiti“, – sakė M.Lingė.
