„Šiandien pasakyti, kas bus su galimybių pasu, aš negaliu. (...) Galimybių pasas tėra įrankis, jo svarba, jo galingumas, jo efektyvumas priklauso nuo kitų priemonių ir nuo konteksto“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Dulkys.
Pasak jo, per artimiausių savaites, žiūrint į tai, kaip elgiasi omikron, bus diskutuojama, kuo galimybių pasas dar gali padėti, kaip gal reikia koreguoti savo veiksmus.
Visgi A. Dulkys pabrėžė, kad kol kas tik vyksta diskusijos, o konkrečių pasiūlymų, kokia galėtų būti galimybių paso ateitis, nėra.
„Konkretaus pasiūlymo dar niekas nėra pateikęs. Jei prisiminsime patį kontekstą, tai galimybių pasas atsirado prie kitų atmainų, kai buvo labai aiški takoskyra, kalbaant apie užkrečiamumą. Dabar situacija yra tokia, kad skiepytis yra labai svarbu, jo reikšmė nesumažėjo, o dar padidėjo, todėl vakcinos ir toliau apsaugo nuo sunkių ligos būklių, jos apsaugo nuo mirties. Bet omikronas savo užkrečiamumu siaučia. Kadangi mastas yra didžiulis, tai lygiai taip pat dar gali būti rizikų ir ligoninėms, ir reanimacijoms, mes dar to nežinome. Šiandien sąlyginai yra stabilu, todėl šiandien atsakyti, kas bus po dviejų, trijų ar keturių savaičių, aš negaliu“, – teigė A. Dulkys.
Be to, A. Dulkio teigimu, šiuo metu didžiausios rizikos kyla ne dėl išaugusių užkrėtimų skaičiaus ir ligoninėse užimtų lovų, tačiau dėl didelės testavimo apkrovos laboratorijose.
„Iki šiol didžiausias rizikas mes turėjome dėl reanimacijos, dėl ligoninių, o šiandien didžiausios rizikos yra dėl laboratorijų, tyrimų, mobiliųjų punktų, dėl jų apkrovos. Ir čia dabar yra mūsų didžiausias dėmesys“, – teigė ministras.
ELTA primena, kad šalyje pradėjus plisti naujai koronaviruso atmainai omikron, Vyriausybė nutarė, kad nuo sausio 10 d. galimybių pasą galės gauti tik persirgę liga bei serologinio (antikūnų) testo teigiamą rezultatą gavę asmenys. Pasiskiepijusiems antikūnų tyrimas nesuteiks galimybių paso, jie skatinami skiepytis stiprinamąja skiepo doze.
