Minėjimas tradiciškai prasidės pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, languose dešimčiai minučių uždegant vienybės ir atminimo žvakutes.
„Uždegdami vienybės ir atminties žvakutes languose prisimename žuvusiuosius tą naktį. Pagerbiame tuos, kurie susivieniję atkovojo mūsų laisvę. Ir gręžiamės į tada gimusius, kurie jau pradeda kurti valstybės gerovę. Kartu ši diena mums primena, kad laisvė yra labai trapi ir privalome nuolat būdrauti“, – sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Vidurdienį prie Seimo rūmų, Nepriklausomybės aikštėje, numatomas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir 2021 metų Laisvės premijos įteikimo ceremonija.
Iškilmingo Seimo posėdžio istorinėje Kovo 11-osios salėje atsisakyta, pagrindinį Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginį dėl COVID-19 pandemijos nutarta surengti atviroje erdvėje.
Minėjime, kuris prasidės valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija, kalbės prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Vėliau pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ 1983–1989 metų vyriausiajam redaktoriui, Telšių vyskupui emeritui Jonui Borutai, leidinio bendradarbėms Bernadetai Mališkaitei ir Elenai Šiuliauskaitei Nepriklausomybės aikštėje bus įteikta Laisvės premija.
Popiet žuvusieji už Lietuvos laisvę bus pagerbti Antakalnio kapinėse Vilniuje.
Nerimas dėl neramumų
Pirmą kartą per 1991 metų sausio įvykių minėjimą policija stiprins pajėgas, aptvers dalį parlamento prieigų, pareigūnai tikrins į Vilnių organizuotai atvykstančius autobusus, taip pats pasirinktinai į renginį susirinkusius žmones.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla išvakarėse sakė, kad tokių priemonių imtasi, nes į Laisvės dienos gynėjų minėjimą planuoja atvykti ne tik įprastiniai tokių renginių dalyviai, bet ir protesto grupių atstovai.
Prieš Laisvės gynėjų dienos minėjimą socialiniuose tinkluose pasirodė raginimai atvykti į renginį protestui prieš valstybės institucijų sprendimus, tarp jų – prieš koronaviruso ribojimo priemones.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Vilniaus televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius. Buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
