Nemuno salos prieigose susirinko tūkstančiai smalsuolių, kuriems rūpėjo išvysti pirmąją šiuolaikinio Kauno mito trilogijos dalį – „Sukilimas“.
Pirmieji žiūrovai prie Nemuno salos pradėjo rinktis apie 18 valandą, o jau po valandos susirinko įspūdinga minia. Jausmas toks, kad susirinktų dar dvigubai daugiau, jeigu tik būtų galimybių.
Didelė miesto teritorija aplink renginio vietą užtverta automobiliams, todėl iš pradžių susidarė spūstys.
„Šį vakarą kviečiu švęsti Kauną. Tai miestas, kuriame norisi praleisti daugiau laiko. Kaunas yra unikalios architektūros, universitetų, sporto ir verslo miestas. O šiandien Kaunas yra kultūra”,– renginio svečius sveikino prezidentas Gitanas Nausėda.
Jis priminė, kad Kaunas visada buvo matomas kovoje užs šalies laisvę, o prieš 50 metų kaunietis Romas Kalanta šioje kovoje paaukojo gyvybę.
„Šiandien istorinė diena Kaunui ir visai Lietuvai”,– įsitikinęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Jis dėkojo kauniečiams už nuveiktą darbą ruošiantis išskirtiniam įvykiui ir ragino švęsti kultūros šventę visame Kaune bei Kauno rajone.
Dėl šio vakaro šimtai žmonių dirbo kelerius metus ir žadėjo parengti pasirodymą, kokio Kaunas neregėjo nuo pat savo įkūrimo pradžios.
Dėmesio centre – šiuolaikinės muzikos, milžiniškų vaizdo projekcijų ir poezijos sintezė, pasakojanti istoriją apie miestą kaip gyvą, nuolat atsinaujinantį stebuklą.
Šios unikalios idėja ir apimtimi programos tikslas – visus ir kiekvieną įtraukti į miesto kūrybos sukilimą.
„Žinią skleidžia Kauno balsai, pastatai ir praeities fragmentai – tai istorijos, artimos kiekvienam”,– kalbėjo „Sukilimo“ ir kitų didžiųjų 2022 metų renginių režisierius britas Chrisas Baldwinas.
Kartu su juo „Sukilimui“ rengėsi ir jį kurti padėjo keli šimtai meno, kultūros ir kitų sričių profesionalų.
Tarp jų – išskirtiniais performansais pagarsėjęs prancūzų skulptorius Olivier Grossette, kaunietis kompozitorius Antanas Jasenka, mados dizainerė Sandra Straukaitė, kostiumų kūrėjos Aleksandra Jacovskytė ir Julija Skuratova, dirigentas Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, choras „Vilnius“, solistai Joana Gedmintaitė ir Merūnas Vitulskis, Kauno šokio teatro „Aura“ trupė.
Trilogija bus sukoncentruota į tris savaitgalius – sausio 22–25, gegužės 22–25 ir lapkričio 25–28 dienomis.
Bekraštė ir besienė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa užlies įprastas ir netikėčiausias Kauno bei Kauno rajono erdves.
Kultūros išvengti tikrai nepavyks: nuo jaukių kamerinių susitikimų po žaliuojančiais medžiais iki malonius šiurpuliukus keliančių pasirodymų, nuo instaliacijų iki pasaulinio lygio performansų, nuo teatralizuotų ekskursijų iki dizaino dirbtuvių.
Williamas Kentridge'as, Marina Abramovič, Yoko Ono, Robertas Wilsonas, Janet Cardiff, Antony Polonsky ir visas būrys garsiausių Lietuvos meno pasaulio žmonių – visus juos bus galima sutikti Kaune arba bent savo akimis išvysti šių žmonių darbus.
„Kaunas 2022“ planuoja daugiau kaip 1000 renginių – 40 festivalių, 60 parodų, 250 scenos meno renginių (50 premjerų), 250 koncertų.
Šio vakaro svečių sąraše buvo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, UNESCO generalinė direktorė Audrey Azoulay, prezidentas Gitanas Nausėda.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis bei Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen atsiuntė vaizdo sveikinimus.
Kaunui garbinga misija patikėta prieš penkerius metus. Šiemet kultūros sostinės vardas taip pat suteiktas Ešui (Liuksemburgas) bei Novy Sadui (Serbija).
