„Šalia sąjunginių garantijų, šalia kolektyvinio saugumo garantijų penkto straipsnio, dvišalio susitarimo su Amerika kaip pirmo ramsčio, šalia antro ramsčio, kuris yra mūsų kariuomenė, gynybinės pajėgos, VRM struktūros, kurios karo padėties atveju veiktų kaip gynybai ginkluotų pajėgų dalis, mums reikia trečio ramsčio – visuomenės įsitraukimo į gynybą“, – trečiadienį po NSGK bei Ekonomikos komiteto (EK) posėdžio žurnalistams teigė L. Kasčiūnas.
Anot NSGK pirmininko, visuomenės įsitraukimas į gynybą užtikrintų dabartines geopolitines realijas.
„Tik tada kalbėsime apie visuotinę gynybą, kuri atremia mūsų geopolitines realijas. Tai yra toks modelis, kuris turi būti kuriamas Lietuvoje. (...) Turime visuomenę įtraukti į gynybą ir stiprinti mūsų valią priešintis, nes šiais laikais įtakos objektas yra labiau visuomenė, net ne teritorija, palaužti jos valią priešintis“, – pridūrė NSGK pirmininkas.
L. Kasčiūno teigimu, norint keisti pilietinio pasipriešinimo strategiją, reikėtų didesnio visuomenės įsitraukimo į nevyriausybines organizacijas bei daugiau dėmesio skirti švietimui.
„Pavyzdžiui, Šaulių sąjunga taptų pagrindine organizacija, kur augtų įsitraukimas ir Šiaulių sąjungos vieta gynyboje būtų labai aiški. Ugdymas mokyklose turėtų būti labai aiškus, mokyklose ugdytume patriotiškus žmones“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
ELTA primena, kad NSGK yra pateikusi Krašto apsaugos ministerijai prašymą keisti pilietinio pasipriešinimo strategiją.
