Jis taip pat pabrėžė, kad NATO išlaiko atvirų durų politiką ir yra pasiryžusi priimti naujų narių, jei šios to norėtų.
„Nors Lietuva priklauso NATO, o Suomija – ne, į regioninio saugumo grėsmes žvelgiame vienodai ir jaučiame atsakomybę už šį saugumą. Kylantys saugumo iššūkiai suteikia galimybę sustiprinti bendradarbiavimą šiais klausimais“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Helsinkyje teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Taip jis kalbėjo po susitikimo su Suomijos užsienio reikalų ministru Pekka Haavisto (Peka Havistu), Rusijai prie Ukrainos sienos telkiant karines pajėgas, o Vakarams baiminantis galimos invazijos ir karinio konflikto Europoje.
Reaguodamas į besikeičiančią saugumo situaciją, Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) savo naujametinėje kalboje sakė, kad jo šalis, „be kita ko, tebeturi galimybę kreiptis dėl narystės NATO, jei pati taip nuspręstų“.
Tai šalyje iš naujo paskatino diskusijas dėl Helsinkio galimo tapimo bloko nare.
G. Landsbergio teigimu, tai tarptautinės arenos dalyviams turėjo priminti, kad „NATO turi ir liks atvirų durų politiką palaikančia organizacija“.
„Ankstyvos spėlionės“
Europos Sąjungai Suomija priklauso nuo 1995 metų, tačiau ši šalis niekada nėra pareiškusi oficialaus noro tapti visateise Aljanso nare ir pirmenybę teikia dalijimuisi informacija bei tam tikram bendram pasirengimui.
Nebūdama NATO narė Suomija negali pretenduoti į gynybą pagal Aljanso sutarties 5-ąjį straipsnį, įpareigojantį kitas nares padėti ginti užpultą narę.
Tradiciškai Suomijoje, taip pat ir Švedijoje, narystei NATO pritardavo nedaug gyventojų, tačiau viena sausį Suomijoje atlikta apklausa rodo, kad nepritarimas stojimui į Aljansą dabar yra mažiausias per du pastaruosius dešimtmečius – 42 procentai.
P. Haavisto spaudos konferencijoje teigė, kad Rusijos veiksmai pasienyje su Ukraina yra „visiškai nepriimtini“ ir skatina „diskusijas saugumo klausimais“.
„Turime stiprią kariuomenę, maždaug 280 tūkst. karių rezervą. Tai yra mūsų saugumo užtikrinimo sprendinys. (...) Dar per anksti spėlioti apie pasikeitusią gyventojų nuomonę. (...) Šiuo metu mes laikomės minėtos pozicijos“, – teigė Suomijos užsienio reikalų ministras.
Maskvai sutelkus pasienyje su Ukraina apie 100 tūkst. karių, Rusijos ir Vakarų santykiai dabar yra labiausiai įtempti nuo Šaltojo karo laikų.
Tai pakurstė nuogąstavimus dėl galimos Rusijos invazijos ir privertė susirūpinti NATO nares. Reaguodamas Aljansas ėmė svarstyti galimybes didinti savo kontingentą regione.
