Apie tai profesorius kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Alfa taškas“.
Ragina plėsti testavimą
S.Čaplinskas pažymėjo, jog kiekviena koronaviruso valdymo priemonė dabar turėtų būti pagrįsta, suprasta žmonių bei sąmoningai vykdoma.
„Nuo pat pradžių aišku, kad, kai kalbame apie kovido pandemiją, mes kalbame apie mūsų elgseną. Jeigu mes suprasime, kaip ir kodėl vienokioje ar kitokioje situacijoje reikia keisti mūsų elgseną toje naujoje realybėje, išmokstant gyventi su omikronu, tai mes taip ir darysime. O jei nesuprasime ar manysime, kad vienokia ar kitokia priemonė yra perteklinė, tai tuomet tose vietose tos rekomendacijos, kurios yra galbūt racionalios, žmonės pradės žiūrėti su nepasitikėjimu į tai“, – svarstė profesorius.
Paklaustas, kaip vertina nurodymą kaukes nuolat dėvėti ir pradinukams, jis teigė, kad šiek tiek naivu tikėtis, jog vaikai jas visada dėvi taisyklingai.
„Iš vienos pusės turėtumėme suprasti, kad yra fizinis barjeras – kuo mažiau žmogus įkvėps viruso, tuo mažesnė tikimybė, kad jis iš viso susirgs, arba jis sirgs lengviau. Bet įvertinkime patys, ar realu, kad maži vaikučiai visą laiką teisingai dėvėtų tą kaukę? Drįstu tuo abejoti. Jei taip, belieka atkreipti dėmesį, kad reikia nuolat vykdyti testavimą ir kuo mažiau sumažinti tikimybę, kad vienu metu daug vaikučių užsikrės. <...>
Vienu metu reikia naudoti visas įmanomas prevencijos priemones, o ne vieną dieną kalbėti tik apie kaukes, kitą dieną – apie draudimus, o trečią dieną – apie skiepus“, – aiškino S.Čaplinskas.
Komentuodamas Vyriausybės planus jau netrukus atsisakyti galimybių paso, ULAC vadovas pažymėjo, jog srautų reguliavimo prasmės šis dokumentas jau greičiausiai nebeturi, tačiau galimybių pasas, pasak jo, turėjo nemažai teigiamos įtakos paskatinant žmones skiepytis.
„Bet daliai žmonių priešingai – sukėlė norą pasipriešinti tokiam priverstiniam siūlymui skiepytis. Tai dabar, manau, svarbu, kad būtų aiškiai atsakoma į abejojančių žmonių klausimus, į tų, kurie dar nepasiskiepijo, arba dvejoja ir nesupranta, kodėl reikalinga sustiprinančioji dozė“, – aiškino profesorius.
S.Čaplinskas taip pat pabrėžė, kad artimiausiu metu vertėtų išplėsti testavimą, keisti COVID-19 diagnostikos algoritmą.
„Kad kuo greičiau kuo daugiau žmonių galėtų sužinoti savo kovido statusą ir atitinkamai saugoti savo šeimos narius, kolegas, artimuosius. Čia turėtų būti keičiamas kovido diagnostikos algoritmas – kad kuo plačiau būtų diegiami greitieji antigeno testai, ir, jei greitasis antigeno testas teigiamas, jei žmogui nereikia stacionarinės medicinos pagalbos, manau, iš viso būtų logiška galbūt tokiais atvejais netgi atsisakyti PGR testo“, – kalbėjo specialistas.
Nors pasigirsta diskusijų, jog greitieji antigeno testai ne visada rodo tikslų rezultatą, S.Čaplinsko teigimu, turėtų būti vykdoma greitųjų testų kokybės kontrolė, o šio testo dažnu atveju tikrai turėtų užtekti.
„Epidemiologine prasme, saviizoliacijos prasme užtenka greitojo antigeno testo. Jeigu greitasis antigeno testas teigiamas, o PGR – neigiamas, tai tokių atvejų praktiškai nėra. Jei teigiamas antigeno testas, tai bus teigiamas ir PGR. Dar daugiau – jei PGR testas teigiamas, o antigeno – neigiamas, tai greičiausiai tokiu atveju žmogus neišskiria daug pilnaverčio viruso, yra tik jo nuolaužos, tad čia didesnė medicininė diskusija.
Manau, kad klaidingas buvo paskleistas naratyvas, kai buvo remiamasi tik per klinikinę indikaciją“, – aiškino S.Čaplinskas.
Apie ketvirtą dozę kalbėti dar anksti
Kalbėdamas apie galimus ribojimus po galimybių paso panaikinimo, jis svarstė, kad derėtų nepamiršti pačių svarbiausių pandemijos valdymo taisyklių.
„Per daug kažkokie ribojimai arba iš lubų paskaičiuoti kvadratiniai metrai turbūt mažai ką įtakos – svarbiausia, kokia bus ventiliacija, kiek ilgai žmonės bus šalia vienas kito ir kokie bus „superspreader'iai“ – žmonės, kurie gali išskirti daug viruso. <...>
Kitas klausimas – pavieniai užsikrėtimai nuėjus į restoraną galimi, ir mes jų neišvengsime. Todėl labai svarbu, kad kiekvienas iš mūsų maksimaliai įvertintų riziką ir stengtųsi ją sumažinti. Ypač svarbu sumažinti riziką senjorams ir net vaikučiams, bet kokiam kitam žmogui, turinčiam gretutinių ligų“, – aiškino profesorius.
Jis pridūrė, jog apie kitas sustiprinančias dozes kalbėti kol kas dar per anksti, bet gali būti taip, kad kitą rudenį vėl bus siūloma sustiprinanti revakcinacija. Pasak S.Čaplinsko, šiuo metu svarbiausia, kad kiekvienas žmogus gautų atsakymus į jam rūpimus klausimus dėl vakcinacijos jam suprantama kalba.
Specialisto teigimu, kai kuriose šalyse koronavirusas jau dabar pavadinamas endemine liga, tačiau jo prilyginti paprastam peršalimui dar tikrai negalima.
„Kitas klausimas – daug dar yra tokių vietų, kur virusas dar gali gerai cirkuliuoti, kur yra mažai imunitetą turinčių žmonių. Jei neatsitiks kažkas netikėto, jei neatsiras dar piktesnis virusas, kuris sukels dar sunkesnę eigą, galbūt kitą sezoną jau turėsime tokią situaciją, kad dauguma iš mūsų jau būsime susidūrę su virusu, galbūt kitą sezoną vėl susidursime, bet sirgsime lengviau, kaip įprastu peršalimu.
Bet šiandien reikia neapsigauti – koronavirusas ir omikronas gali labai sunkiai susargdinti kiekvieną žmogų, o ypač su nusilpusiu imunitetu ar turintį gretutinių ligų. Dėl to tai dar nėra paprastas peršalimas“, – pabrėžė S.Čaplinskas.
