Prakalbo apie galimybių paso likimą ir neatliktus valdžios namų darbus: atsisakyti šio dokumento reikėjo jau seniai

Vyriausybė šią savaitę turėtų priimti galutinį sprendimą dėl tolimesnio galimybių paso likimo – kad šis dokumentas jau išsisėmė, pripažįsta ne tik mokslininkai, bet ir patys politikai. Visgi, pasak jų, į kalbas apie galimą pandemijos pabaigos pradžią reikėtų žiūrėti kiek atsargiau, taip pat derėtų ir toliau nepamiršti esminių COVID-19 valdymo priemonių.

Vyriausybė šią savaitę turėtų priimti galutinį sprendimą dėl tolimesnio galimybių paso likimo – kad šis dokumentas jau išsisėmė, pripažįsta ne tik mokslininkai, bet ir patys politikai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vyriausybė šią savaitę turėtų priimti galutinį sprendimą dėl tolimesnio galimybių paso likimo – kad šis dokumentas jau išsisėmė, pripažįsta ne tik mokslininkai, bet ir patys politikai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Galimybių pasas<br>V.Skaraičio nuotr.
Galimybių pasas<br>V.Skaraičio nuotr.
Galimybių pasas<br>T.Bauro nuotr.
Galimybių pasas<br>T.Bauro nuotr.
Jurgita Sejonienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Jurgita Sejonienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Vytenis Povilas Andriukaitis<br>T.Bauro nuotr.
Vytenis Povilas Andriukaitis<br>T.Bauro nuotr.
Aurelija Žvirblienė<br>T.Bauro nuotr.
Aurelija Žvirblienė<br>T.Bauro nuotr.
Vyriausybė šią savaitę turėtų priimti galutinį sprendimą dėl tolimesnio galimybių paso likimo – kad šis dokumentas jau išsisėmė, pripažįsta ne tik mokslininkai, bet ir patys politikai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vyriausybė šią savaitę turėtų priimti galutinį sprendimą dėl tolimesnio galimybių paso likimo – kad šis dokumentas jau išsisėmė, pripažįsta ne tik mokslininkai, bet ir patys politikai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Galimybių pasas<br>R.Ančerevičiaus nuotr.
Galimybių pasas<br>R.Ančerevičiaus nuotr.
Galimybių pasas<br>T.Bauro nuotr.
Galimybių pasas<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Feb 2, 2022, 6:00 AM

Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė, Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Andriukaitis ir VU gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė.

Buvo pasiųsta ir klaidinga žinutė pasiskiepijusiems

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė J.Sejonienė kalbėjo, kad jau yra spėjimų, jog omikron atmaina gali būti pandemijos pabaigos pradžia. Bet, pasak jos, laikas jau parodė, kad per anksti džiaugtis negalima.

„Norėčiau, kad išsipildytų pozityvios prognozės, kad jau pereiname į pabaigos fazę ir galbūt valdomą, sezoninio viruso fazę. Bet esant šiuo metu tokiam sunkiai valdomam plitimui, tokiems aukštiems susirgimų skaičiams ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių, visada išlieka rizika ir naujų mutacijų, jos jau yra registruojamos, tai per daug džiaugtis, manau, šiuo metu nereikėtų“, – svarstė parlamentarė.

Visgi, pasak jos, priežasčių, kad galimybių pasas „padarys pertrauką“, tikrai yra.

„Ir mokslininkai sako, kad šiuo metu yra pakankamai saugu, kad didžioji dalis žmonių tiesiog persirgtų ir taip natūraliai imunizuotųsi. Tie patys mokslininkai ir Statistikos departamentas sako, kad šiuo metu galimybių pasas tą efektą, kurį davė pačioje pradžioje – tikrai spartų vakcinacijos šuolį – šiuo metu to efekto nebėra. Tai išlieka tik kaip viena iš priemonių srautų valdymui, bet tam yra ir kitų priemonių“, – aiškino J.Sejonienė.

Seimo narė pažymėjo, kad sprendimas atsisakyti šio dokumento taip pat padėtų stabilizuoti visuomenėje tvyrančią įtampą.

„Ar ateityje tos priemonės nereikės, tikrai niekas negali žinoti“, – pridūrė ji.

Pasak J.Sejonienės, kadangi galimybių pasas buvo įvestas pernai pavasarį, tuo metu buvo matoma, kad vakcinuoti žmonės užsikrečia kur kas sunkiau. Tačiau ji įžvelgia ir komunikacijos klaidų, kai galimybių pasą gavę žmonės buvo per anksti paraginami „pasilesti plaukus“.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui V.Andriukaitis savo ruožtu teigė, kad PSO diskusijose apie pabaigos pradžią net nedalyvauja.

„Dabar kol kas labai aišku, kad yra labai kritinių ir skubių veiksmų fazė, kada yra būtinybė daryti kiek įmanoma daugiau veiksmų sumažinant, stabdant omikrono bangą, nes ji plinta labai greitai. Plius, yra pastebėjimų, kad galimos ir naujos mutacijos.

Antras dalykas – šiandien esame visai kitoje situacijoje, nei buvome prieš dvejus metus. Yra natūralus imunitetas, didelis vakcinavimo skaičius, visiškai akivaizdu, kad visuomenės susidūrimas su šiais virusais jau formuoja nemažą barjerą, ir tai gali būti ženklu, kad net atmainos, kurios gali pasitaikyti, gali sutikti jau milžinišką vakcinacijos arba persirgimo skydą“, – dėstė V.Andriukaitis.

Tačiau, pasak jo, būtina ir toliau taikyti svarbiausias COVID-19 valdymo priemones – srautų valdymą, testavimą, molekulinius tyrimus, vėdinimą, dezinfekciją.

V.Andriukaičio teigimu, jau infekcijos pradžioje reikėjo įvesti užkrato plitimo, atsekamumo, izoliavimo ir karantinavimo priemonių sistemą su greitojo reagavimo kodais, panaudojant šiuolaikines technologijas, o pats galimybių pasas turėjo būti atšauktas jau seniai. Tačiau tai atlikta nebuvo.

„Žinoma, yra spaudimas – aš suprantu politinę situaciją, jos nekomentuosiu, bet, mano nuomone, buvo galima jį pasiekti kitom priemonėm, ne šitokiu būdu. Jis be galo buvo prieštaringas, prisimenant, kad buvo užsimota taikyti ir viešajam transportui, ir poliklinikose.

Jei Vyriausybė būtų žymiai aktyvesnė ir pralenkusi prezidentą, pasakiusi, kad omikronas turi kitokią charakteristiką ir galimybių pasas neturi reikšmės, būtų daug geriau Vyriausybė padariusi, jei pati būtų anksčiau to atsisakiusi“, – kalbėjo PSO specialusis pasiuntinys.

Ketvirtai dozei profesorė nepritartų

VU gyvybės mokslų centro profesorė A.Žvirblienė svarstė, kad sprendimas atsisakyti galimybių paso šiuo metu nėra pavėluotas.

„Yra nuogąstavimų, kad gal truputėlį per anksti, nes omikrono banga į Lietuvą atėjo šiek tiek vėliau, nei į Vakarų Europos šalis, ir mes matome pavyzdį, kad tokios šalys kaip Danija taip pat atlaisvina ribojimus, bet pas juos ta banga jau beveik pasiekusi piką, o Jungtinėje Karalystėje jau viršūnę pasiekusi banga. Lietuva kaip ir visų bangų atveju atsilieka, tai yra šiek tiek nuogąstavimų, kad gali būti ir per anksti“, – aiškino profesorė.

Pasak A.Žvirblienės, pandeminė kreivė Lietuvoje gali pradėti lūžti jau po kelių savaičių, daugiausia – po mėnesio.

Profesorė pastebėjo, kad pirminis vakcinavimas žmonėms šiuo atveju nebebūtų toks naudingas, nes infekcija plinta per greitai.

„Pirminis vakcinavimas tokiame staigiame infekcijos kilimo įkarštyje turbūt nebelabai pagelbėtų, nes mes žinome, kad reikia tam tikro laiko imunitetui susiformuoti, ir turbūt greičiau tas imunitetas jau dabar bus įgytas persirgus“, – pažymėjo ji.

Tačiau A.Žvirblienė pabrėžė, kad sustiprinančioji dozė ir toliau yra labai reikalinga, nors vakcinos nebeapsaugo nuo užsikrėtimo taip efektyviai, kaip ankstesnių atmainų metu.

„Į vakciną reikia žiūrėti kaip į priemonę, kuri padeda išsaugoti gyvybę, nes ta sunki liga gali komplikuotis į tokią sudėtingą situaciją, kad prireiks gydytis reanimacijoje ir tiesiog gresia mirtis.

Vakcina tikrai saugo ir tas procentas vis dar išlieka aukštas, nežiūrint į tai, kad omikronas jau yra gerokai pakeitęs savo antigeninę struktūrą. Bet ko dabar nereikia tikėtis iš vakcinų, kaip ir iš persirgimo, kad neužsikrėsi arba neperduosi viruso kitam. Omikronui tas jau, deja, nebegalioja“, – kalbėjo VU profesorė.

Ji kol kas skeptiškai vertina ir ketvirtos dozės būtinumą, pridurdama, kad net ir vakcinų gamintojai dabar negali pasakyti, ar ketvirta dozė bus reikalinga.

„Europos vaistų agentūra irgi pareiškė, kad nuolatinis skiepijimas kas kelis mėnesius nėra ilgalaikė teisinga strategija, ir mes kalbame apie pradinį vakcinos variantą – tą, kuris iš esmės apsaugo nuo Uhano varianto. Todėl aš nepritarčiau, jei būtų galvojama apie ketvirtos dozės platų taikymą Lietuvoje šiuo metu“, – teigė A.Žvirblienė.

Pasak jos, virusas ir toliau keičiasi, mutuoja, o pagrindinis klausimas išlieka tas, ar turėsime mažai pavojingas mutacijas, ar jos vis dar kels pavojų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.