Didelės prasmės nepajuto
Prekybos centre, kuriame iki šiol reikėjo galimybių paso, apsilankiusi Natalija teigė, kad šį dokumentą turėjo ir naudojo, tačiau didelės jo naudos pastebėti nespėjo.
„Turėjau ir naudojausi, bet vienodai man, žinokit. Dėl manęs gali būti, gali ir nebūti. Aš asmeniškai pasiskiepijus trim skiepais, nesu prieš tuos žmones, kurie to nepadarė“, – kalbėjo moteris.
Ji teigė per daug nesibaiminanti ir galimo naujų užsikrėtimų augimo.
„Gali visko būti. Kaip bus, taip bus“, – sakė Natalija.
Galimybių pasu naudojosi ir senjoras Albinas, tačiau jo prasme suabejojo ir jis. Dabar vyrui nerimą kelia tai, ar visos parduotuvės sugebės išlaikyti saugius atstumus tarp pirkėjų.
„Manau, kad nepasiteisino. Tos mažesnės parduotuvės nereikalavo, paskui žmonės maišėsi tarp tų parduotuvių. Bet dabar paprasčiau, nebereikia kišenėse krapštytis. Tik pastebėjau ir dar vieną dalyką. Pasižiūrėkit – vienam žmogui turi būti 15 kvadratinių metrų. Čia jų kaip bičių! Manau, kad neišlaiko šito, labai daug pirkėjų“, – stebėjosi Albinas.
Paklaustas, kaip pats saugosi nuo viruso, jis svarstė, kad nuo užsikrėtimų žmonių neapsaugojo nei karantinas, nei galimybių pasas.
„Mažai vaikštau, tik į parduotuvę nueinu, mašinoj sėdžiu. Beveik nebendrauju“, – patirtimi dalijosi senjoras.
O štai Andrėjus į didesnę parduotuvę įžengė po ilgos pertraukos – vyras galimybių pasu nesinaudojo.
„Neturėjau ir neplanavau turėti. Čia žmonių pažeminimas. Valdžia tiesiog negerbia savo tautos, žiūri į mus kaip į antarūšius“, – sprendimą dėl galimybių paso įvedimo vertino jis.
Iki šiol Andrėjus apsipirkinėjo mažesnėse parduotuvėse – kaip pats sakė, didesnių problemų dėl to nekilo, tik jautė „moralinių nepatogumų“. Kitų paslaugų vyrui esą taip pat netrūko – pavyzdžiui, kirpti išmoko jo žmona.
„Žmona kerpa, gera meistrė, tai išmoko“, – juokėsi jis.
Andrėjus į parduotuvę užsuko nupirkti anūkei žaislų ir dažų. „Tokių dalykų, kokių maisto parduotuvėse nerasi“, – paaiškino jis.
Paklaustas, ar nesibaimina viruso, Andrėjus teigė, kad pasitiki savo imunitetu.
„Aš jums taip pasakysiu: gripu nesirgau visą gyvenimą. Kai buvau dar ne pensininkas, direktorius darbe liepė skiepyti nuo gripo visą kolektyvą. Po savaitės taip susirgau, kad galvojau, jog mirsiu. Manau, jeigu niekas nelieps, nieko ir neatsitiks“, – aiškino jis.
Iš dar vieno prekybos centro apsipirkusi išėjo ir vilnietė Asta – galimybių pasą ji turėjo, tačiau svarstė, kad toks pandemijos valdymo būdas buvo keistokas, nors ir padėjo verslams.
„Sakyčiau, buvo keista. Sakykime, kad asmeniškai aš didelių baimių neturėjau, neprotestavau, buvau pasidariusi visus tris skiepus, bet po jų vis tiek užsikrėčiau. Taip kad nelabai pasiteisino, ko gero, tas galimybių pasas.
Aišku, verslams padėjo atsiverti, jeigu jau buvo alternatyva visiškai užsidaryti arba taikyti tokius ribojimus, tai be abejo, šiuo atžvilgiu gerai“, – portalui lrytas.lt kalbėjo Asta.
Moteris dalijosi įspūdžiais, jog labai didelių žmonių susibūrimų prekybos vietoje nepastebėjo.
„Pirmi įspūdžiai tokie, kad žmonės tikrai nesigrūda. Bent jau šitose parduotuvėse tai tikrai ne. Gal yra kelios sekundės artimo kontakto, bet jis turbūt nėra labai pavojingas.
Manau, kad gali sergamumas padidėti, nes ir orai dabar keičiasi, jau ir taip sezoniniai susirgimai tokiu laikotarpiu padidėja. Bet visų reikalingų higienos taisyklių ir apsaugos reikalavimų žmonės tikrai turėtų laikytis. Manau, kad tas susirgimas daugiau mažiau greitai pereis į tą sezoninį susirgimą, kaip ir gripas. Visgi manau, kad daugelio žmonių imunitetas jau labiau atlaiko“, – svarstė Asta.
Darbuotojai jaučiasi mažiau saugūs
Apsilankius keliose sostinės kavinėse didelių žmonių srautų dar nematyti. Vienoje iš Žirmūnų mikrorajono kepyklėlių dirbanti Aurelija portalui lrytas.lt prisipažino, kad dirbant su galimybių pasu jautėsi kiek saugesnė, tačiau jį panaikinus įžvelgia ir privalumų.
„Aš asmeniškai kaip žmogus jaučiuosi mažiau saugi, kadangi tikiu mokslu, tikiu skiepais. Dabar kaip darbuotojai atsiranda didesnė rizika užsikrėsti, nes kiekvienas jau dabar gali ateiti. Nors skiepas ir neapsaugo nuo ligos, bet vis tiek simptomai tikriausiai būna silpnesni. Tikrai saugiau, kai yra galimybių pasas.
Kita pusė – gal truputėlį patogiau, nes nereikia tikrinti kiekvieno paso, užtrunki mažiau laiko“, – pasakojo Aurelija.
Tiesa, nors kepyklėlė iki šiol nesisukųsdavo lankytojų gausa, šeštadienį klientų čia mažiau – pašnekovė spėja, kad tai galėjo nulemti ir prastas oras.
„Šiandien mažiau lankytojų nei šiaip savaitgaliais, nes įprastai jų būna labai daug. Būdavo ir piktų klientų, kurie paprašius galimybių paso apsisukdavo ir išeidavo, o dabar gal dėl oro, gal dėl ekonominės padėties, tai šiuo metu tikrai pamažėjo“, – teigė Aurelija.
O štai šalia esančioje kavinėje dirbantys baristos vos spėja suktis – norinčių šeštadienio pietus pagardinti kavos puodeliu žymiai daugiau nei įprastai.
„Šiandien ženkliai daugiau žmonių, daug daugiau jų sėdi čia, vietoje“, – pastebėjo kavą ruošiantis Ugnius.
Jis aiškino, kad panaikinus galimybių pasą ir jam pačiam bus mažiau darbo, tačiau nerimo dėl ateities dar yra.
„Man, kaip darbuotojui, bus mažiau darbo, nereikės vis tikrinti pasų. Bet visada esu už jį, esu už tai, kad žmonės eitų ir skiepytųsi. O baimių visada yra, ir kai turim galimybių pasą, ir kai neturim. Kai skaičiai tokie aukšti, tik laiko klausimas, ar reikės baisaus karantino, ar ne“, – portalui lrytas.lt sakė Ugnius.
Šeštadienio popietę visi kavinėje esantys septyni staliukai – visiškai užimti. Barista pažymėjo, kad vietos čia suplanuotos taip, jog būtų išlaikomi reikalingi atstumai, tačiau daugiau problemų atsiranda tada, kai reikia reguliuoti žmonių srautą eilėje.
Įsigaliojo nauji reikalavimai
Beveik devynis mėnesius galiojęs dokumentas Vyriausybės sprendimu sustabdytas neribotam laikui.
Dalies gyventojų nepasitenkinimą ir pyktį kėlusio reikalavimo atsisakyta, pasikeitus epidemiologinei situacijai.
Vyriausybės teigimu, plintant omikron atmainai, rizika užsikrėsti koronavirusu išlieka tiek neskiepytiems, tiek pilnai skiepytiems ar persirgusiems asmenims, todėl galimybių paso, kaip masinio saugojimo priemonės, mažinant COVID-19 plitimo riziką, funkcija reikšmingai sumažėjo.
Šeštadienį taip pat įsigalioja sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio nurodymas uždarose vietose neaptarnauti vyresnių nei šešerių metų lankytojų, paslaugų gavėjų, nedėvinčių medicininių veido kaukių arba respiratorių, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną.
Šis reikalavimas netaikomas tik neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės negali dėvėti apsaugos priemonių.
Renginių organizatoriams nurodyta, esant galimybei, bilietus tikrinti lauke.
Be to, nuo šeštadienio į Lietuvą atvykstant iš bet kurios Europos ekonominės erdvės valstybės izoliuotis nebereikės, bet nepersirgusiems COVID-19 ir nepasiskiepijusiems reikės atlikti tyrimą.
Taip pat išimtys dėl izoliacijos nebebus taikomos iš užsienio atvykstantiems asmenims, kurie buvo pilnai paskiepyti anksčiau nei prieš 270 dienų ir negavo sustiprinančiosios vakcinos dozės.
Praėjusią parą nustatyti 14 tūkst. 149 COVID-19 atvejai: iš jų 12 tūkst. 146 nauji, 1 tūkst. 993 pakartotiniai ir 10 tretinių užsikrėtimų, 14 žmonių mirė, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
