„Jau dabar mūsų indėlis Lietuvoje yra labai svarbus, nes čia esame vienintelė ES šalis, turinti kovinę grupę“, – sekmadienį žiniasklaidos grupei „Funke“ sakė Ch. Lambrecht.
„Iš esmės kariai yra pasirengę sustiprinimui. Šiuo metu su Lietuva kalbamės, kas tiksliai būtų prasminga“, – sakė ji ir pridūrė, kad Rumunijoje oro erdvės stebėjimui taip pat bus dislokuoti „Eurofighter“ naikintuvai.
Vokietijos patikimumas pastaruoju metu buvo atvirai tarp NATO sąjungininkų diskutuojamas klausimas, ypač dėl Berlyno nepritarimo ginklų siuntimui į Ukrainą ir toliau remiamo dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ su Rusija.
„Kiekvienas NATO narys gali mumis pasikliauti“, – sakė Ch. Lambrecht.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patvirtino, kad derybos tarp Lietuvos ir Vokietijos dėl NATO priešakinių pajėgų bataliono stiprinimo Baltijos šalyje tebevyksta.
Interviu Ch. Lambrecht gynė Vokietijos vyriausybės atsisakymą tiekti ginklus Kijevui, kad atgrasytų Rusiją nuo galimos agresijos.
Ji sakė, kad „federalinės vyriausybės pozicija jau seniai yra aiški“ – net valdant ankstesniems kancleriams – kad „netiekiame ginklų į krizių ištiktus regionus, norėdami išvengti tolesnio padėties eskalavimo“.
Rusija perkėlė kariuomenę prie sienos su Ukraina ir į artimą sąjungininkę Baltarusiją, tačiau vis tiek neigia ketinimus įsiveržti į Ukrainą ir kaltina Vakarus kurstant karo „isteriją“.
Ch. Lambrecht gruodžio pabaigoje aplankė Bundesvero karius Lietuvoje, rytiniame NATO flange. Tai buvo jos, kaip gynybos ministrės, inauguracinė kelionė.
Vokietija pastaruosius penkerius metus yra NATO buvimo Lietuvoje lyderė ir atsiunčia maždaug pusę iš 1 200 daugianacionaliniame padalinyje esančių karių.
