Kauno apygardos teismas Celofanui už padėjimą įvykdyti turto pasisavinimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą veikiant bendrininkų grupėje buvo skyręs 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimą, iš kurių 10 mėnesių pagal šį verdiktą jis turėjo praleisti įkalinimo įstaigoje, o likusios bausmės dalies vykdymas buvo atidėtas.
Tačiau Apeliacinis teismas skyrė A.Kandrotui realų 1 metų ir 9 mėnesių įkalinimą. Celofanui laisvės atėmimo bausme subendrinta su anksčiau priimtu Alytaus teismo verdiktu.
Už grotų skandalais pagarsėjęs, anksčiau už finansines aferas 3 kartus teistas A.Kandrotas turėtų atsidurti artimiausiu metu – Baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad verdiktui įsiteisėjus, teismas ne vėliau kaip per 3 dienas pateikia jį vykdyti policijai.
„Jeigu bus gautas atitinkamas teismo įpareigojimas, jis bus pradėtas vykdyti nedelsiant“, – naujienų portalui lrytas.lt tvirtino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Odeta Vaitkevičienė.
Pareigūnai į Celofano namus Kulautuvoje (Kauno r.) gali pasibelsti jau šią arba kitą savaitę.
Vienas vykdytojas, kitas – padėjėjas
Pasak Apeliacinio teismo teisėjo Justino Namavičiaus, į įmonės apskaitą buvo įtraukti dokumentai dėl realiai neįvykusių sandorių.
Kartu su A.Kandrotu šioje byloje yra nuteistas kaunietis Paulius Boreika, kuriam už grotų teks praleisti pusmetį.
Teismas nustatė, jog P.Boreika, eidamas privačios įmonės direktoriaus pareigas buvo aferų vykdytojas, o A.Kandrotas – padėjėjas.
Pasak teisėjų kolegijos, į sąskaitą įplaukę pinigai buvo išgryninti ir pasisavinti.
Iš Celofano – fiktyvios sąskaitos
Teisėsaugos pareigūnų žiniomis, P.Boreika apgaulingai organizavo jo vadovaujamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, įtraukdamas į ją fiktyvius apskaitos dokumentus, gautus iš Celofano.
Pasak tyrėjų, P.Boreikos įmonė apsirūpino fiktyvių sandorių dokumentais – sąskaitomis-faktūromis, kvitais, kasos pajamų orderiais, kuriuose būdavo parašyta, jog tam tikra firma neva atliko jai pačių įvairiausių darbų bei paslaugų – pavyzdžiui, išnuomojo koncertinę sceną, pasirūpindama ir jos montavimu bei demontavimu, įgarsinimu, netgi apšvietimu su lazeriais, tačiau nieko panašaus tikrovėje nevykdė.
Kitais atvejais tariamai buvo teikiamos konsultacijų paslaugos europinei paramai gauti.
Pasak P.Boreikos, A.Kandrotas prisistatė jam europinių projektų specialistu.
Kaip teisme teigė vienas liudytojų D.N., jis pardavė A.Kandrotui įmonę, reikalingą ES projektams vykdyti.
Išgryninta beveik 100 tūkst. eurų
Apsirūpinęs fiktyviomis sąskaitomis-faktūromis, P.Boreika pinigus išgrynindavo pinigus per bankomatus iš jo žinioje buvusių bendrovės banko kortelių ir, jo paties tvirtinimu, perduodavo į rankas A.Kandrotui.
Prokurorų tvirtinimu, bankomatuose iš viso buvo išgryninta daugiau nei 93 tūkst. eurų, o valstybei padaryta žala, sąmoningai pateikus neteisingus duomenis apie mokėtiną pelno mokestį, siekia 22 tūkst. 300 eurų.
Tiesa, A.Kandrotui buvo pateikti kaltinimai, susiję su šiek tiek mažesne suma.
Pasak pareigūnų, A.Kandrotas padėjo pasisavinti P.Boreikai 59 tūkst. 290 eurų.
Abu bendrininkai savo kaltę neigė, apskundę nepalankų Kauno apygardos teismo nuosprendį.
Apeliacinis teismas P.Boreiką dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo išteisino, tačiau jis lieka pripažintas kaltu dėl lėšų pasisavinimo.
Ilga bylų ir nuosprendžių grandinė
Pirmas teistumas į Celofano biografiją pasibeldė 2010 metų rugsėjį, kuomet Kauno apylinkės teismas už aplaidų buhalterinės apskaitos vedimą jam skyrė 2,6 tūkst. litų baudą – būdamas firmos savininku ir direktoriumi, jis įkliuvo teisėsaugai dėl tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymo 2007-2009 metais apie personalo priėmimą į darbą, jų atleidimą ir užmokestį. A.Kandrotas tikino, kad tuo metu, kai buvo sulaikytas, dokumentai atsidūrė pas jo motiną, buvo laikomi rūsyje, sulieti vandeniu, todėl dalies jų neberanda. Po metų bauda šioje byloje buvo pakeista 10 parų areštu.
Toliau sekė 2008-ųjų afera, kai Celofanas įsigijo įmonę, užregistravo ją asocialaus asmens vardu ir prisipirko vilkikų, kurių vertė popieriuje siekė pusketvirto milijono litų – sandoris buvo fiktyvus, o machinacijų dėka iš valstybės buvo susigrąžintas 620 tūkst. litų PVM.
Už sukčiavimą stambiu mastu ir dokumentų klastojimą 2013 metų sausį paskelbtu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu A.Kandrotui buvo skirta 1 metų ir 7 mėnesių reali įkalinimo bausmė.
Atlikęs bausmę 2014 metų gegužę, jis toliau klimpo į aferas – 2017 metų birželį Alytaus rajono apylinkės teismas Celofaną pripažino kaltu pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius (rengimasis įvykdyti nusikaltimą ir sukčiavimas dideliu mastu). Belangės tąsyk jis išvengė, atidedant 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Dar vėliau sekė byla dėl svetimo turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, kurioje antradienį Celofanas buvo pasiųstas už grotų.
Tačiau bylų virtinė tuo nepasibaigė – A.Kandrotui yra iškeltos dar dvi bylos dėl galimai neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, kurios šiuo metu nagrinėjamos Kauno apygardos teisme.
Rengiant straipsnį, su pačiu A.Kandrotu naujienų portalui lrytas.lt susisiekti nepavyko. Jei pozicija bus pateikta, ji bus pridėta prie publikacijos.
