Trečiadienį KT nutraukė bylą dėl galimybių paso teisėtumo, nes Vyriausybė nuo šeštadienio panaikino savo sprendimą, kuriuo buvo nustatyti su galimybių pasu susiję ribojimai. Teismas teigė, kad nebeegzistuojančio reguliavimo vertinimas būtų beprasmis.
„Jei teismas būtų svarstęs bylą, būtume joje dalyvavę. Kadangi teismas nusprendė nutraukti teiseną, tai yra Konstitucinio Teismo teisė tokį sprendimą priimti, nelabai turiu daugiau ją pasakyti“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė ministrė pirmininkė.
„Buvome pasiruošę bylai, buvo paskirti atstovai, pateikti atsiliepimai į keliamus klausimus“, – pridūrė ji.
Komentuodama oponentų iškeltą versiją, esą galimybių paso galiojimas sustabdytas, kad būtų išvengta bylos nagrinėjimo KT, premjerė teigė, kad „tai dar viena teorija, kuri kažkam patogi“.
„Esu ne kartą sakiusi priežastį, dėl kurios Vyriausybė ne atsisakė, o sustabdė galimybių paso galiojimą, nes lygiai taip Vyriausybė yra pasakiusi, kad jeigu matys poreikį tam įrankiui, tokiems apribojimams vėl grįžti, tai toks sprendimas būtų priimamas, nes tai yra pasiteisinusi priemonė, gerai veikusi, ir leidusi pasiekti bent keletą tikslų“, – nurodė I.Šimonytė.
Nebegaliojančius teisės aktus KT nagrinėja tik tuomet, kai dėl to kreipiasi kiti teismai, nes šiems reikia baigti spręsti bylas, arba asmenys, išnaudoję visas kitas teisinės gynybos priemones, nes būtina sudaryti galimybes jiems apginti savo konstitucines teises ar laisves.
Pernai rudenį 36 Seimo opozicijos atstovai KT apskundė Vyriausybės nutarimą, kuriuo šalyje dėl koronaviruso pandemijos buvo paskelbta ekstremalioji situacija.
Šiame daug kartų keistame nutarime buvo nustatyti įvairūs veiklos ribojimai, tarp jų ir skirtingos sąlygos turintiems galimybių pasą ir nevakcinuotiems bei COVID-19 nepersirgusiems žmonėms. Asmenys, neturėję galimybių paso, negalėjo lankytis didžiuosiuose prekybos centruose, renginiuose, pramogų ir maitinimo vietose, sporto klubuose ir panašiose vietose.
Skundo autorių nuomone, galimybių pasas ne tik segregavo žmones, diskriminavo atskiras jų grupes, bet ir varžė asmens teises į mokslą, teisę laisvai pasirinkti darbą, susirinkimų teisę, ūkinės veiklos laisvę, teisę gauti paslaugas.
