Savo ruožtu konservatorius Kęstutis Masiulis atkerta, kad partijos kolegos dirba vardan Lietuvos žmonių, tačiau tuo pačiu metu išlaiko visus lietuvius vienijančius principus.
Viziją konstruoja per konfliktą?
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas neseniai Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) pakrikštijo „Karo partija“.
„Tas nenugalimas noras ir veržimasis kariauti su visais ir dėl visko yra įspūdingas, tarsi narkomano išradingumas prasimanant pinigų eilinei dozei. Ir lygiai tiek pat keliantis nerimą.
Nes taip, kaip narkomanas griauna savo bei artimųjų gyvenimus dėl savo priklausomybės, taip ir konservatorius apsėdusi manija Lietuvai, švelniai tariant, padeda mažai“, – neseniai rašė G.Paluckas.
„Žinių radijo“ laidoje socialdemokratas tikino, kad tokios mintys apie konservatorių partiją kyla stebint TS-LKD politikų faktinius veiksmus.
„O tie faktiniai veiksmai naudos didelės neduoda. Turime tiesioginius ekonominius nuostolius, sustabdytus verslo projektus, prarastas darbo vietas“, – vardijo G.Paluckas.
„Kolegos (konservatorių partija – aut.past.), matau, savo viziją konstruoja per konfliktą – ar tai būtų vidiniai santykiai, pavyzdžiui, ir dabar matome, kad pandemijos valdymas – vieni yra užribyje, su jais nešnekėsime, kiti yra teisieji.
Ar tai būtų užsienio reikalai – tai yra naujasis frontas, šaltasis karas. Ten yra diktatoriai autokratai, o čia yra mūsų draugai – Vakarų demokratijos. Na, pasaulis yra margas, tenka bendrauti su visais dėl įvairiausių reikalų, net su tais, kurie mums baisiai nepatinka“, – aiškino parlamentaras.
K.Masiulis: „Konservatoriai bando kalbėti taip, kaip yra“
Tuo metu Seimo narys, konservatorius Kęstutis Masiulis argumentavo, kad partijos nariai bando kalbėti taip, kaip yra.
„Tie, kas sako tiesą – karo partija? Nes negalime pasakyti diktatoriui į akis, kad jis yra diktatorius? Tai čia karo partija? Prie diktatoriaus reikia uodegą privizginti, kitaip jis įsižeis ir nutrauks diplomatinius santykius, kas yra negerai. Reikia prisivizginti prie diktatoriaus, tada taika, taikinga politika“, – ironizavo K.Masiulis.
„Ką konservatoriai daro? Jie bando kalbėti taip, kaip yra. Sako, kad Taivanas turi teisę atverti čia savo atstovybę – tai yra, ne diplomatinę, bet atstovybę. Kad turime teisę, kaip valstybė, ją atidaryti.
Kokiu pavadinimu atidarytume, kad ir „gėlių atstovybė“, bet dar nepamenu valstybės, kurios už tai Pekinas nebūtų baudęs, visaip sankcionavęs. Paskui atleidžia po truputį. Šis pavadinimas jiems užkliuvo labiau“, – pripažino K.Masiulis.
Visgi, G.Paluckas įsitikinęs, kad konservatorių kova už pasaulio demokratijas vyksta Lietuvos gyventojų sąskaita.
„Šnekame apie demokratijos gelbėjimą visame pasaulyje mūsų pačių, Lietuvos gyventojų sąskaita. Ir sakote, kad tai yra teisinga ir gerai. O aš sakau, kad kova už kažką svarbaus ir didelio pasaulyje vyksta mūsų paprastų žmonių sąskaita“, – nurodė G.Paluckas.
Kam naudinga Lietuvos užsienio politika?
Tačiau K.Masiulis negalėjo sutikti su teiginiais, jog konservatoriai dirba, vykdo savo užsienio politiką ne dėl Lietuvos žmonių.
„Mes irgi stengiamės dirbti vardan žmonių, bet ir išlaikydami tam tikrus, svarbius principus, kurie, atrodo, mums visiems lietuviams, nuėjusiems tokį sunkų istorinį kelią, yra svarbūs ir mus vienijantys principai.
Dabar, jeigu mes laikomės tų mus vienijančių principų, tai negi mes dirbame ne žmonėms? Tai kam? Rusijos žmonėms? Gal sau? Kokia nauda man ar G.Landsbergiui iš to, kad mes stengiamės užmegzti daugiau, platesnių, geresnių ryšių su demokratinėmis valstybėmis, išplėsti mūsų galimybes tose rinkose?“, – retoriškai klausė K.Masiulis.
Visgi, Seimo narys pripažįsta, kad šiuo atveju konservatoriai veikė neatsižvelgdami į kitokią nuomonę.
„Šiuo atveju iš tikrųjų atsirado tam tikro nesusišnekėjimo užsienio politikoje, tas yra nelabai gerai. Norėtųsi, kad daugiau būtų susišnekėjimo.
Bet skaudi Lietuvos patirtis, jos ėjimas iš okupacijos, per tremtis, partizaninį judėjimą, mums, visai Lietuvai ta patirtis gali duoti progą padėti kitoms valstybėms ir tautoms, kada matome, kad jos yra skriaudžiamos arba ten yra neteisybės“, – kalbėjo K.Masiulis.
„Vakarai, kas man visą laiką nepatinka, su diktatūromis daro biznį, visai nesirūpindami, kas ten dedasi viduje. Pora milijonų uigūrų (Kinijoje – aut.past.) bandomi perauklėti nuo jų religijos, tradicijos, kultūros, sėdi perauklėjimo stovyklose. Nelabai kam rūpi.
Pas A.Lukašenką pora tūkstančių žmonių. Nelabai kam rūpi – reikėtų bendrauti. Putinas nuodija savo žmones, kurie jam nepatinka, po visą pasaulį. Bet bizniaujama ir viskas, nes biznis gi reikalingas“, – ironizavo politikas.
Valstybių skirstymas – netikslus?
Tuo metu G.Paluckas pastebėjo, kad skirstydama valstybes į demokratijas, su kuriomis gali bendradarbiauti, ir tas, su kuriomis bendradarbiavimas negalimas, Lietuva prieštarauja pati sau.
„Skirstydami valstybes į demokratijas ir ne, papuolame į labai nepatogų ir pavojingą žaidimą. Jeigu žiūrėsime aplink save, į mums labai svarbias šalis saugumo prasme, sakykime, Turkija, irgi kai kas užduoda klausimus, ar ten viskas gerai su žmogaus teisėmis.
Arba ta pati „alternatyva“, kurios mes ieškome – Singapūras, yra sąlyginė demokratija“, – pastebėjo G.Paluckas.
„Mėgindami aiškinti arba grįsti savo sprendimus tuo, kad kuriame naują pasaulį, kur demokratijos bendrauja tik su demokratijomis, o visi kiti – pasiuskit, šiek tiek prieštaraujame patys sau, nes tai nėra tiesa“, – pastebėjo G.Paluckas.
„Negalima sugriauti savo valstybės begelbėjant pasaulio demokratijas“, – pridūrė jis.
